Pagalba

  

Pagalba
Teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl UGPS nario teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
2021-05-04

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. priėmė neskundžiamą nutartį ir išsprendė ginčą kilusį dėl  Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) nario prašymo įskaityti laikotarpį nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. sausio 31 d. į  ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Teismas iš dalies patenkino profesinės sąjungos nario prašymą ir įpareigojo atsakovą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) Utenos skyrių, į ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1991 m. rugpjūčio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d.. Tuo pačiu SODRA buvo įpareigota perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį ir grąžinti UGPS nariui nuo 2017 m. lapkričio 29 d. susidariusį valstybinės pensijos skirtumą.

 

Minėtas asmuo nuo 1991 m. rugpjūčio mėn. iki 1994 m. kovo mėn. ėjo gaisrinio automobilio vairuotojo, o vėliau buvo perkeltas į sargybos viršininko pareigas. Tačiau SODRA nesutiko perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti nustatyto bazinės pensijos priedo dydžio. Buvo teigiama, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo prasme vairuotojo pareigos neatitinka gaisrininko-vairuotojo pareigybės.

 

Teismas pripažino, kad nors nuo 1991 m. rugpjūčio iki 1995 m. sausio mėn. UGPS narys ir dirbo pagal darbo sutartį (gaisrinio automobilio vairuotojas, paskui – sargybos viršininkas) bei nebuvo statutinis pareigūnas, tačiau faktiškai jis vykdė ugniagesio (statutinio pareigūno) funkcijas. Todėl SODRA buvo įpareigota šį laikotarpį įskaičiuoti į ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

 

Teismas pasisakydamas dėl profesinės sąjungos nario darbo po 1995 m. sausio 1 d., rėmėsi  naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021) ir konstatavo, jog SODRA Utenos skyrius teisėtai atsisakė įskaityti į profesinės sąjungos nario tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kuomet jis pagal darbo sutartį toliau dirbo priešgaisrinės apsaugos padaliniuose ir tinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Byloje nagrinėjamu atveju profesinės sąjungos nario darbo laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. sausio 31 d. nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, nes jis  tuo metu neturėjo pareigūno statuso.

 

Šia nutartimi teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą profesinės sąjungos nariui laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. sausio 31 d.  įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Savo sprendimą pirmos instancijos teismas motyvavo tuo, kad  nagrinėjamu atveju tokia situacija susidarė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymas šalyje vyko palaipsniui sukarinant atskirus padalinius. Tai, jog priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, lėmė, kad skirtinguose padaliniuose dirbę ir iš esmės tapačias funkcijas atlikę asmenys atsidūrė skirtingoje padėtyje. Profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ir dėl lėšų trūkumo. Nors reformą siekta įgyvendinti greičiau, iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukarinti priešgaisrinės apsaugos padaliniai didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), taip pat Jonavoje, Mažeikiuose, Ignalinoje. Kituose miestuose reformos įgyvendinimas vyko vėliau. Vykdant reformą, vietoj likviduojamų Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM padalinių, kiekviename rajone (mieste) buvo steigiami nauji padaliniai – sukarintos priešgaisrinės dalys.

 

Naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota remiantis Konstitucinio Teismo sprendimais. Juose nurodoma, jog valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, tai yra po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko. Taigi, šį darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas.

 

--

 

BNS nuotrauka.