„Valdininkai ir politikai, kalbėdami apie nacionalinį saugumą, pamiršta, jog egzistuoja ne tik kariuomenė, bet ir policija, Viešojo saugumo tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos institucijos. Įstatymas numato, kad, iškilus grėsmei valstybei, jos įpareigotos imtis jų kompetencijai priskiriamų veiksmų“, - situaciją aiškina NPPSS vadovas Vladimir Banel.

Profesinių sąjungų teigimu, nacionalinis saugumas privalo būti stiprinamas kompleksiškai. „Stipri šalies saugumą palaikančių teisėsaugos institucijų parengtis, pakankamas kvalifikuotų pareigūnų skaičius ir motyvacija gali padėti išvengti karinių konfliktų, taigi ir krašto apsaugos pajėgų įsikišimo. Tai gali būti pasiekta padidinus ne tik krašto apsaugos, bet ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų finansavimą“, - įsitikinęs V. Banel.

NPPSS vadovo nuomone, padidinus asignavimus teisėsaugai, būtų galima sustiprinti kovą su šešėline ekonomika, o tai atneštų papildomas pajamas į valstybės biudžetą. Pareigūnai reikalauja, kad dar šiais metais Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų finansavimui būtų skirtos papildomos lėšos, o 2015 m. biudžete būtų užtikrintas ne mažesnis nei 2008-ųjų finansavimas.Taip pat būtina ištesėti duotus pažadus – iki šiol neįvykdyti įsipareigojimai 1-10 kategorijų pareigūnų atlygį padidinti 10 proc.

NPPSS primena, kad per 2008-2012 m. laikotarpį statutinėms įstaigoms skiriamos lėšos sumažėjo daugiau kaip 350 mln. litų, iš jų finansavimas darbo užmokesčiui - daugiau kaip 120 mln. litų. Tuo tarpu 2013-ųjų pabaigoje vos keliais procentais padidinti atlyginimai problemų neišsprendė.

Dėl nepakankamo finansavimo pareigūnai dažnai negali tinkamai atlikti savo funkcijų, o ir pačios tarnybos patrauklumas ženkliai smuko. Vis dar dirbantieji įsitikinę, jog katastrofiškas sistemą paliekančių kvalifikuotų pareigūnų skaičius kelia grėsmę ne tik kiekvieno iš mūsų, bet ir visos valstybės saugumui.

NPPSS informacija