Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Apylinkės inspektoriaus veiklos aprašas turi būti aiškus, be erdvės interpretacijoms
2013-05-06

Savo pastabas Susivienijimas suformulavo bendradarbiaudamas su Lietuvos policijos profesine sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesine sąjunga. Rengiant pastabas pasinaudota ir susitikimų su Vilniaus, Telšių, Šiaulių ir Kauno apskrities prevencijos padalinių pareigūnais surinkta medžiaga.

Pasak NPPSS pirmininko V.Banel, pasiūlymas peržiūrėti apylinkės inspektorių veiklą yra sveikintinas. Aprašas, anot pirmininko, turi būti suformuluotas taip, kad atsakytų į visus klausimus, susijusius su kompetencijų paskirstymu (kas už ką atsakingas ir kokio lygio sprendimą kompetentingas priimti), taip paliekant mažiau erdvės interpretacijoms (arba numatyti alternatyvius sprendimo būdus su įpareigojimu aiškiai pasirinkti vieną jų).

Susivienijimas pasiūlė patvirtinus naują aprašą, eksperimento tvarka įgyvendinti jį keletą mėnesių keliose pasirinktose savivaldybėse (miesto ir kaimo) ir, atsižvelgiant į taikymo metu nustatytus aprašo trūkumus, paskelbti tokį aprašą galiojančiu visoje šalyje tik po bandomojo įgyvendinimo etapo.

Žemiau pateikiame Susivienijimo suformuluotas pastabas.

  1. Pateiktame Aprašo projekte aiškiai neapibrėžta, kas yra bendruomenės pareigūnas; neaiškus kai kurių jo vykdomų funkcijų atskyrimas nuo miesto ar kaimo viešosios policijos tyrėjo funkcijų, neaiškios veiklos teritorijos ribos – ar, pvz. Vilniaus a. VPK 1-ojo PK aptarnaujamą teritoriją be miesto apylinkės inspektorių kartu prižiūrėtų ir 2 bendruomenės pareigūnai? Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiai nustatyti atsakomybės ribas ir funkcijas – pavyzdžiui, kaime apylinkės inspektorius vykdo bendrąją ir individualiąją prevenciją, miesto apylinkės inspektorius vykdo individualiąją prevenciją, bendruomenės pareigūnas vykdo bendrąją prevenciją.
  2. Aprašo projekte nesuvienodintos vartojamos sąvokos: tekste vartojama „nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymo“ sąvoka, nors prie vartojamų sąvokų apibrėžčių  yra aptartos nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų individualiosios ir bendrosios prevencijos sampratos; Bendrosios ir individualios prevencijos sąvokos turėtų būti aiškiai įvardintos (siūlytina prie sąvokų, o ne prie funkcijų apibrėžimo).
  3. Aprašo projekto 6 punkte nurodyta maksimalius laikas, kurį kitam pareigūnui gali būti pavedama prižiūrėti papildomą teritoriją ar pavaduoti miesto viešosios policijos tyrėją, tačiau nėra nurodyta, kokia maksimali kaimo apylinkės inspektoriaus pavadavimo trukmė. Kita vertus, papildomo krūvio apmokėjimo problema yra ypač aktuali tais atvejais, kai kaimo teritorijai priskiriamas tik vienas pareigūnas vietoj dviejų (pvz. kitas etatas neužimtas), dėl to vienas pareigūnas vykdo funkcijas už du ir iš esmės negauna didesnio apmokėjimo už dvigubą krūvį. Šią problemą siūlome spręsti smulkinant prižiūrimas apylinkes ir apylinkę priskiriant konkrečiam pareigūnui (atsisakant dviejų pareigūnų priskyrimo vienai teritorijai).
  4. Aprašo projekto 8.1 punkte nurodyta, jog miesto viešosios policijos tyrėjams apylinkės nepriskiriamos, tačiau 12 punkte kalbama apie tai, jog šie tyrėjai ne mažiau kaip 60 proc. savo darbo laiko turi praleisti prižiūrimoje teritorijoje; 56 punkte nurodoma, jog šis pareigūnas turi žinoti aptarnaujamoje teritorijoje esančias policijos pajėgas. Reikėtų siekti teisinio aiškumo ir suvienodinti vartojamas sąvokas, aiškiai apibrėžiant, ar apylinkės inspektorių darbo pobūdis išlieka teritorinis, ar jo visiškai atsisakoma, ar jų prižiūrima teritorija bus priskiriama kiekvieną konkrečią darbo dieną, ar keičiama tam tikru periodiškumu ir pan.
  5. Dėl apylinkės nustatymo kriterijų ir pareigūnų darbo krūvio įvertinimo.

Atsisakius teritorinio administracinės veiklos padalinio pareigūnų veiklos pobūdžio, tikslinga apibrėžti darbų paskirstymo miesto viešosios policijos tyrėjams tvarką. Aprašo projekte siūloma nustatyti pareigūnų skaičių (mieste) ir apylinkės dydį (kaime, miesteliuose) atsižvelgiant į gyventojų skaičių. (tam tikras suskirstymas į teritorijas tarsi išlieka). Manome, kad gyventojų skaičiaus kriterijus yra tinkamas, tačiau nepakankamas objektyviam pareigūnų poreikio (ar apylinkės teritorijos dydžio) nustatymui. Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovai 2012 m. rudenį surengė susitikimus su įvairių apskričių prevencijos padalinių pareigūnais – susitikimai buvo surengti Vilniaus, Telšių, Šiaulių, Kauno apskrities vyriausiuose policijos komisariatuose. Susitikimų metu buvo nagrinėjamas prevencijos padalinių pareigūnų (apylinkės inspektorių) darbo krūvis, jo apskaitymo problemos. Profesinė sąjunga, apibendrinusi susitikimų su pareigūnais ir prevencijos padalinių vadovais  surinktą medžiagą, daro išvadą, kad be gyventojų skaičiaus yra būtina nustatyti ir daugiau kriterijų. Miesto padalinių pareigūnai nurodė papildomų prižiūrimos teritorijos darbo krūvį lemiančių veiksnių: didieji prekybos centrai, turgavietės, pasilinksminimo įstaigos (klubai, barai, kavinės). Ne miestų apylinkių inspektoriai išsakė tokius papildomus kriterijus – t.y. priemiesčio teritorija (lemia sudėtingesnį pažeidimų atskleidimą), taip pat rekreacinės zonos (ypač suintensyvėjęs poilsiautojų skaičius vasarą). Atsižvelgdami į tai ir matydami, jog kai kuriais atvejais pareigūnų vykdomų darbų krūvis (pavyzdžiui nagrinėjamų pareiškimų skaičius) skiriasi iki 10 kartų, siūlytina darbus skirstyti (arba teritoriją nustatyti) atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus apylinkės inspektoriaus turimą darbo krūvį (darbų kiekį): administracinių teisės pažeidimų bylų, ikiteisminio tyrimo bylų, gautų pareiškimų/pranešimų/skundų ir kt. kreipimųsi skaičių, kaupiamų medžiagų apie galimus vertimosi nelegaliu alkoholinių gėrimų gaminimu ar prekyba ar kita neteisėta veika atvejus skaičių, turimos informacijos apie psichikos ligomis sergančius asmenis, kurie gali kelti grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, kiekį, stebimų iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų skaičių ir pan.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos susitikimo su apylinkių inspektoriais metu, tiek miestų, tiek miestelių (kaimiškų teritorijų) apylinkių inspektoriai įvardijo konvojavimo funkciją kaip papildomą, sukeliančią neapibrėžtumą ir atitraukiančią nuo tiesioginių pareigų vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek dėl sveikatos reikalavimų, tiek dėl fizinio pasirengimo, tiek dėl konvojavimo funkcijos pobūdžio, konvojavimui vykdyti turėtų būti pasitelkiami pirminės grandies pareigūnai (o ne vidurinės grandies), o ikiteisminio tyrimo funkcijoms vykdyti turėtų būti pasitelkiami vidurinės grandies (o ne pirminės grandies) pareigūnai – taip būtų užtikrinamas efektyvus įstaigai skirtų lėšų panaudojimas ir uždavinių vykdymas. Pažymėtina, jog Aprašo projektu neišsprendžiama ir Lietuvos policijos generalinio komisaro tarpusavio įsakymų konkurencijos problema, o konkrečiai – Aprašo santykis su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-03-29 įsakymu Nr. 5-V-252 patvirtintu aprašu, pagal kurį statutiniai pareigūnai pasitelkiami viešosios policijos funkcijoms vykdyti (pagal apylinkės inspektorių veiklos aprašą patruliavimo vykdyti lyg ir nereikia, tačiau apylinkės inspektoriai gali būti pasitelkiami pagal kitą aprašą).

  1. Dėl gyvenviečių suskirstymo į miestus, miestelius ir kaimus (Aprašo projekto 7 p.). Manome, jog reikėtų apibrėžti ir pagrįsti, kaip gyvenvietės bus skirstomos į miestus, miestelius ir kaimus. Antai Lietuvos statistikos departamentas, pateikdamas duomenis apie gyventojų skaičių Lietuvos miestuose, nurodo gyventojų skaičių tokiuose miestuose kaip Troškūnai, Kavarskas, Veisiejai. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas nenurodo, kokia gyvenvietė priskiriama „miestui“, o kokia „miesteliui“, neaišku, kokiame teisės akte įtvirtinta sąvoka vadovaujamasi (jei tokia apskritai įtvirtinta), todėl tikslinga arba pačiame apraše įvardinti kriterijus, kuriais vadovaujantis tarnyba bus organizuojama „miesto“ ar „kaimo“ režimu, arba tiesiog nustatyti, kurių gyvenviečių teritorijos priskiriamos miestams, o kurių „miesteliams“ (atsižvelgiant į realų poreikį).
  2. Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Pagal pateiktą aprašo projektą, kaimo apylinkės inspektoriaus ar miesto viešosios policijos tyrėjo padėjėjas yra pirminės grandies pareigūnas, kuris „<...>Esant reikalui pagal Apraše nurodytą kompetenciją atliekantis ikiteisminį tyrimą šiame apraše nurodytose bylose“. Valstybės kontrolė, vertindama ikiteisminio tyrimo atlikimą, pažėrė kritikos, kad ikiteisminį tyrimą atlieka neturintys teisinio išsilavinimo tyrėjai (2012-12-20 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-40-8-17), o šiuo atveju siūloma ikiteisminį tyrimą pavesti atlikti pareigūnams, kuriems apskritai nereikalaujama turėti aukštąjį išsilavinimą (pirminė grandis). Atkreiptinas dėmesys, kad teisinių pareigybių sąrašas (LRV 2002-07-07 nutarimas Nr. 841)  numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra laikomas teisine pareigybe, todėl nepriimtina situacija, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, vykdančiu ikiteisminį tyrimą, laikomas pirminės grandies pareigūnas, neturintis aukštojo išsilavinimo. Manome, kad padėjėjai arba neturėtų būti pirminės grandies pareigūnai, jiems turėtų būti keliamas aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimas, arba jie neturėtų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų.
  3. Dėl policiją dominančio asmens sąvokos. Ši aprašo projekte pateikta sąvoka yra nebaigtinė – t.y. policiją dominančiu asmeniu laikomi ir „kiti policiją dominantys asmenys.“ Nėra aišku, kokia šios sąvokos paskirtis, be to – sąvoka gali būti aiškinama plečiamai ir sukelti nesusipratimų (praktiškai bet kuris asmuo gali būti pripažintas policiją dominančiu asmeniu).
  4. Nėra aišku, kokio tikslo yra siekiama įpareigojant pareigūną nuolat nešiotis ginklą tarnybos metu (Aprašo projekto 16 p.). Manytina, kad toks bendras įpareigojimas yra perteklinis (ypač reikalavimas nešioti ginklą visais atvejais, įskaitant tuos, kai pvz. pareigūnas tarnybinėse patalpose vykdo administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo veiksmus, nesusijusius su asmenų priėmimu ar kitokiomis situacijomis, kuriose gali prireikti panaudoti ginklą).
  5. Nėra išspręsta įstaigoje gauto skundo (kreipimosi, pareiškimo) vertinimo procedūra – šiuo metu galiojantis Aprašas išsprendžia ir nustato vadovaujančio pareigūno pareigą priimti sprendimą dėl tolimesnės procedūros: ar reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, ar reikia pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, ar reikia pradėti administracinę procedūrą (galiojančio aprašo 39 p.), šiuo atveju vadovaujančiam pareigūnui tokios pareigos nenumatoma ir, kyla pagrįsta abejonė, ar nesusiformuos skirtinga praktika, ar vadovai nevengs atsakomybės už sprendimą pradėti vieną, o ne kitą procedūrą.

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?