Ar Lietuvos pareigūnai pasiruošę ginti tėvynę?

Tarnybų vadovai teigia, jog jų vadovaujamos institucijos pasiruošusios galimiems neramumams ir provokacijoms. Pareigūnai nuolat apmokomi ir, prireikus, yra pasirengę operatyviai reaguoti. Vis dėlto vidiniam valstybės saugumui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. 

Pasak Policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio, vidinis saugumas yra ne mažiau svarbus nei išorinis. „Gal jis mažiau matomas, apie jį mažiau kalbama. Tačiau turime suvokti, kad žymiai lengviau įveikti ekonomiškai silpną, suskaidytą valstybę, neturinčią aiškių vertybių, kuria nepasitiki šalies gyventojai“, - priduria jis.

Viešojo saugumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo ir ryšių su visuomene skyriaus viršininkas majoras Evaldas Vaitkus teigia, jog stiprinant išorinį saugumą bei skiriant papildomas lėšas Lietuvos  kariuomenei, ne mažiau svarbu stiprinti ir vidinį  šalies saugumą. „Kaip rodo pastarojo meto įvykiai Ukrainoje, tam tikrų asmenų ir jų grupių provokaciniai veiksmai, keliantys grėsmę valstybės stabilumui, pirmiausia prasideda šalies viduje ir tik paskui vykdoma karinė agresija. Todėl turime didinti teisėsaugos institucijų, užtikrinančių vidinį šalies saugumą, finansavimą, be to, ne mažiau svarbus pareigūnų moralinis nusiteikimas ir patriotiškumas nelaimės atveju padėti ir ginti tėvynę“.

Informacinės atakos ir darbo priemonių stoka

Policijos generalinis komisaras neramumų fone išskiria dar vieną opią problemą – informacines atakas, kurios jau senokai taikomos įvairiuose konfliktuose, neramumuose. „Turime nuolat analizuoti, vertinti galimas grėsmes ir būti pasiruošę įvairiems netikėtumams. Reaguodami į pokyčius, Lietuvos kriminalinės policijos biure sustiprinome Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybą, taip pat paskyrėme už šią sritį atsakingus asmenis apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose“.

Dėl kitų vidinių sisteminių problemų VRM tarnybų vadovai nelinkę viešai skųstis. Tik VST majoras E. Vaitkus įvardija, jog opiausia bėda – tinkamas finansavimas.

„Nuolatinės parengties stovis mūsų tarnyboje išsiskiria iš kitų teisėsaugos institucijų ir reikalauja didesnio pasišventimo, asmeninio gyvenimo apribojimo, geros nuolatinės kovinės formos. Pagrindinės problemos – pareigūnų darbo užmokestis, uniforma,  tarnybinių transporto priemonių ir degalų trūkumas, antiriaušinės ekipuotės ir ypač amunicijos, ginkluotės ir kitų, su tarnybos funkcijų ir užduočių įgyvendinimu susijusių, priemonių  įsigijimas“, - vardija E. Vaitkus.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Vainius Butinas teigia, jog išoriniai veiksniai visuomet turi įtakos vidaus saugumui. Šis priklauso tiek nuo pareigūnų turimų socialinių garantijų ir skiriamo finansavimo teisėsaugai, tiek ir nuo pačios visuomenės požiūrio į teisėsaugos svarbą ir valstybės ir visuomenės saugumą apskritai. VSAT generolas įsitikinęs, jog bet kokios papildomos priemonės, nukreiptos vidaus saugumui, jį tik sustiprina.

Karo padėties ir valstybės gynybos (karo) metu VSAT priskiriama ginkluotosioms pajėgoms, todėl, anot V. Butino, būtina spręsti klausimą dėl tarnybos aprūpinimo ginkluote, šaudmenimis, amunicija, civilinės saugos ir kitomis ginkluotai gynybai būtinomis priemonėmis.

„VSAT priklauso Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai, tačiau įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos metu priskiriama ginkluotosioms pajėgoms ir tampa pavaldi Krašto apsaugos ministerijai. Siekiant išvengti galimo dvigubo pavaldumo, tikslinga VSAT suteikti savarankiško asignavimų valdytojo statusą, o rengiant 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą VSAT skirtus valstybės biudžeto asignavimus numatyti atskira eilute“, - siūlo V. Butinas.

Profesinės sąjungos ragina valstybės vadovus „nemiegoti“

NPPSS džiaugiasi, kad VRM pavaldžių įstaigų vadovai pradėjo drąsiau kalbėti apie įsisenėjusias problemas ir vidinio saugumo svarbą, o ir pati Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Ministras pirminkas Algirdas Butkevičius saugumą įvardijo kaip prioritetinę sritį.

„Susirūpinimas valstybės saugumo būkle, išties, nemažas pasiekimas. Krašto apsaugai skirtos ir pažadėtos skirti papildomos lėšos, manau, pirmas žingsnis saugumo užtikrinimo link. Tačiau ar nepamiršime antrojo ir, kaip parodė Ukrainos įvykiai, svarbiausio žingsnio – vidinio saugumo stiprinimo?“, - retoriškai klausia V. Banel.

NPPSS viliasi, jog valstybės vadovai ir politikai imsis kompleksiškos Lietuvos valstybės apsaugos tiek viduje, tiek išorėje. „Teisėsauga turi tapti prioritetine sritimi, o tam, žinoma, reikalingas tinkamas finansavimas ne tik būtiniausiai veiklai, bet ir kokybiškai viešojo saugumo paslaugai užtikrinti. Jeigu nesulauksime reikiamos valdančiųjų reakcijos į išdėstytas problemas, artimiausiu metu imsimės aktyvių protesto priemonių“, - užtikrina NPPSS vadovas.

NPPSS primena, jog praėjusią savaitę profesinės sąjungos kreipėsi į Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl nuoseklaus visą šalies saugumą užtikrinančių institucijų stiprinimo ir jų finansavimo didinimo.

NPPSS informacija