Klausimas. Ar yra mechanizmas, užtikrinantis objektyvias metinių pokalbių išvadas, nuo kurių rezultatų priklausys pareigūno atlyginimas?

Įgyvendinant naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, nuostatas, rengiamas vidaus reikalų ministro įsakymo, kuriame bus reglamentuoti tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai ir tvarka, projektas. Projektu bus siekiama nustatyti objektyvius  tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, kurie padėtų išvengti subjektyvumo ir užtikrinti tinkamą tarnybinės veiklos vertinimą.

 Turiu 23 m. vidaus tarnybos stažą. Pareigybė mano išstatutinama. Ar aš būsiu atleistas iš vidaus tarnybos, gausiu išeitinę ir galėsiu be konkurso užimti ar būti perkeltas į steigiamas analogiškas karjeros valstybės tarnautojo pareigas? Jei nebūsiu atleistas, o tik perkeltas, ar gausiu išeitinę? Kada galėsiu pasinaudoti teise į pareigūno pensiją?

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, jeigu vietoj naikinamos pareigūno sąvokos, neatitinkančios pareigūno pareigybės, steigiama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, pareigūno sąvokos neatitinkančias pareigas ėjusiam asmeniui turi būti siūloma eiti šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu jis sutinka, jis turi būti perkeltas į šias įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Vadinasi, Jums sutikus eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, Jūs būsite perkeltas į jas be konkurso ir tokiu atveju išeitinė kompensacija Jums nebus išmokama.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų. Vadinasi, kai būsite atleistas iš pareigūno pareigų ir perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, Jūs galėsite pasinaudoti teise į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Mano vidaus tarnybos stažas 16 m. Pareigybė išstatutinama. Norėčiau pereiti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, bet nežinau,  kaip bus su pareigūnų ir karių valstybine pensija? Ar ji man bus skiriama ir kada?

Pagal Pareigūnų ir kairų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų. Vadinasi, kai būsite atleista (-as) iš pareigūno pareigų ir perkelta (-as) į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, Jums nebus paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Tačiau, remiantis pirmiau nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Jums galės būti paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kai sukaksite Vidaus tarnybos statute nustatytą išleidimo į atsargą amžių.

Dirbu išstatutinamose pareigose, pareigybės lygis A, kategorija 8. Žinau, kad mano padalinyje vietoj naikinamos statutinės pareigybės bus steigiama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kurios lygis A, kategorija 10. Ar darbdavys privalo siūlyti man užimti steigiamą A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybę? Ar galėsiu be konkurso būti perkeliamas į jas, jei šiuo metu užimu A lygio 8 kategorijos pareigybę?

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, naikinant pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigūno pareigybę pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į esančias ar įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje, jei jos yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip naikinama pareigybė. Jeigu vietoj naikinamos pareigūno sąvokos neatitinkančios pareigybės steigiama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai priskiriamos to paties pobūdžio kaip ir naikinamos pareigybės funkcijos, pareigūnui turi būti siūloma eiti šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir, jeigu jis sutinka, jis turi būti perkeltas į šias įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pagal tai, kas nustatyta įstatyme, panaikinus Jūsų pareigybę Jūs galėsite būti perkeltas arba į tos pačios, arba į žemesnės nei Jūsų naikinama pareigybė kategorijos valstybės tarnautojo pareigas.  

Kaip bus perskaičiuojama mano pareiginė alga? Ar teisingai suprantu, kad nuo sausio 1 d. pareiginė alga man ne didės, o liks tokia pati, tik į ją bus įskaičiuojamas priedas už kvalifikacinę kategoriją? T. y., nebus priartinama prie artimiausio Statuto priedo lentelėje esančio pareiginės algos koeficiento, o bus nustatomas Statuto priede nenurodytas koeficientas? Kokios pasekmės bus po pirmojo kasmetinio vertinimo, jei tiesioginis vadovas mano tarnybinę veiklą įvertins gerai? Pareiginė alga liks tokia pati, ar bus priartinama prie artimiausio koeficiento?

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymui, kiekvienam pareigūnui bus nustatomas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas. Šis pareigūno pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas pareigūno gautą pareiginę algą su priedu užkvalifikacinę kategoriją padalinus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Apskaičiuotas pareigūno pareiginės algos koeficientas gali nesutapti su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede taipareigūno pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais. Jeigu pareigūno tarnybinė veikla bus įvertinta gerai, iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo pareigūnui bus paliekama jo turima pareiginė alga, vadinasi, pareiginės algos koeficientas liks toks pat iki kito tarnybinės veiklos vertinimo.

 Kodėl specialistai pareigybių grupės lentelėje atsidūrė ne 11 lentelės vietoje, o 12 pozicijoje? Tai lemia, kad pirmoje pakopoje (A) pareiginės algos koeficientas mažėja nuo esamo 4,6 iki būsimo 4,53. Jau dabar į departamentą ateina mažai žmonių darbintis į specialisto vietą, tai po to, kai įsigalios pataisos, ši vieta daugumai jaunų žmonių taps nepatraukli.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą,antroje įstaigų grupėje statutinio valstybės tarnautojo specialisto pareigybė gali būti nuo A 5 iki A 9 kategorijos. Žemiausios specialisto pareigybės – A 5 kategorijos – pareiginės algos koeficientas – 3,8, o aukščiausios specialisto pareigybės – A 9 kategorijos – pareiginės algos koeficientas 4,6. Vadinasi, Jūs Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą didžiausią galimą specialisto pareigybės pareiginės algos koeficientą lyginate su mažiausiu specialisto pareigybės pareiginės algos koeficientu, nustatytu naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 1 priede, todėl toks palyginimas neteisingas. Pažymėtina, kad pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą didžiausias galimas specialisto pareiginės algos koeficientas antroje įstaigų grupėje yra 7,27, todėl, palyginus su šiuo metu galimu didžiausiu minėto specialisto pareiginės algos koeficientu (4,6), maksimali galima pareiginė alga didės.

 Vyriausiųjų ir vyresniųjų specialistų tų pačių pareigybių algų koeficientai didėja. Vyriausiesiems specialistams nuo dabar esančio 5,7 didėja iki būsimo 6,53. Vyresniesiems specialistams alga didėja net 1 koeficientu (130,5 €), t. y. nuo esančio 5,2 iki būsimo 6,2 jau pirmoje pakopoje? Jei dabar specialistų algos skiriasi nuo vyresniųjų specialistų 0,6 pareiginės algos koeficiento, tai nuo 2017 m. jos skirsis net 1,6 koeficiento. Lietuvoje ypač aktualus algų atotrūkis tarp aukštesniosios, vidurinės ir žemiausios grandies. Tai po pokyčių šie atotrūkiai padidės dar daugiau. Ar tai yra teisinga? Nemanau, nes pokyčius į gerą pusę turėjo pajusti būtent žemesniųjų grandžių pareigūnai.

Naujos darbo užmokesčio sistemos tikslas – ne tik sudaryti galimybes didinti darbo užmokestį gerai dirbantiems pareigūnams, bet ir paskatinti pareigūnus siekti karjeros. Aukštesnės pareigos suponuoja sudėtingesnių užduočių vykdymą, didesnę kompetenciją bei atsakomybę. Todėl minėtiems pareigūnams nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas.

Kaip bus skaičiuojama alga, jei pareigūno esamas atlyginimas neatitiks būsimo pareigybinės algos koeficiento rėmų?

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymui, kiekvienam pareigūnui bus nustatomas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas. Šis pareigūno pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas pareigūno gautą pareiginę algą supriedu užkvalifikacinę kategoriją padalinus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Apskaičiuotas pareigūno pareiginės algos koeficientas gali nesutapti su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede taipareigūno pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais. Tokiu atveju pareigūnui nustatoma jo gautospareiginės algos su priedu užkvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga, ikiLietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga.

Ar visose vidaus reikalų įstaigose galios 40 val. darbo savaitė? Jei taip, kaip teks dirbti tiems pareigūnams, kurių darbas yra nepertraukiamas, ar bus įvesta suminė darbo laiko apskaita, ar dirbant 48 val. per savaitę 8 val. jau bus kaip viršvalandžiai?

Pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą, nuo 2016 m. liepos 1 d. visų pareigūnų darbo laiko trukmė negalės būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negalės viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negalės viršyti 180 valandų. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, galės būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.Šių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.

Ar bus kompensuojamos važiavimo į darbą ir iš darbo išlaidos? Kokia tvarka?

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 5 dalį, pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojamos nustatyto dydžio buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo arba važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidos, išskyrus išlaidas taksi.

Pagal to paties straipsnio 6 dalį, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti, kad pareigūnams (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pareigūnus), kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos. Šių išlaidų dydį, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šios nuostatos netaikomos pareigūnams, kurie į tarnybos vietą vežami tarnybiniu transportu.

Atsižvelgus į tai, įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 5 dalies nuostatą, parengtas Vyriausybės nutarimo „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tvarkos aprašo ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkelti į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo ir važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas. Šis projektas artimiausiu metu bus teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms.

Taip pat, įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 6 dalį, parengtas  vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos“ projektas, kuris šiuo metu derinamas su Vidaus reikalų ministerija ir vidaus reikalų įstaigomis.

Išstatutinus pareigybę noriu pereiti į VRM kadrų rezervą, nes liko pora metų iki pareigūno pensijos. Kokios bus sąlygos, tvarka patekti į rezervą ir kokios pasekmės man grįžus iš rezervo?

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnį, pareigūnas, kurio užimamos pareigybės statusas yra keičiamas, gali būti perkeltas į kitas lygiavertes arba žemesnes statutinio valstybės tarnautojo pareigas arba į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Tiems pareigūnams, kurie nenorės (atsisakys) tapti karjeros valstybės tarnautojais ir savo tolesnę karjerą sies su statutine tarnyba, numatoma galimybė, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būti įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.

Dėl kiekvieno tokio pareigūno įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą (ir su tuo susijusiu laikinu perkėlimu į nestatutines pareigas) turi būti sprendžiama individualiai. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai Vidaus reikalų ministerijai turėtų pateikti motyvuotus teikimus dėl pareigūnų, kuriuos rekomenduoja įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, kandidatūrų, pagrindžiant, kaip jų atliekamos funkcijos bus susijusios su valstybės politikos viešojo saugumo srityje įgyvendinimu.

Pareigūno, įtrauktoį Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, grąžinimas į pareigūno pareigas vyks pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalies normas, kurios numato grąžinimą į iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą eitas pareigas. Kai tokių pareigų nėra, pareigūnas jo rašytiniu sutikimu galės būti skiriamas į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje, o kai ir šių pareigų nėra, pareigūnas laikinai, iki atsiras laisvos lygiavertės pareigos, jo rašytiniu sutikimu galės būti skiriamas į žemesnes pareigas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto įgyvendinamosios nuostatos sudaro galimybes pareigūnams jų pareigybės statuso keitimo metu be konkurso būti perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Tačiau tuo atveju, jei pareigūnas bus perkeltas į Vidaus reikalų ministerijoskadrų rezervą, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, pasibaigus pareigūno buvimo Vidaus reikalų ministerijoskadrų rezerve laikui, jis į karjeros valstybės tarnautojo pareigas galės pretenduoti tik bendra tvarka, t. y. dalyvaudamas konkurse, arba galės būti perkeltas laikinai.

Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu Seime svarstomas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuriam pritarus statutinis valstybės tarnautojas jo prašymu arba jo sutikimu galės būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės įstaigos vadovo ir įstaigos vadovo) pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jei jis atitinka nustatytus bendruosius reikalavimus, pareigybei nustatytus tipinius ir specialiuosius reikalavimus bei siekiamų pareigų kompetencijų profilio reikalavimus.

Įstaigoje mano pareigybė bus panaikinta nuo sausio 1 d. Naujos pareigybės taip pat bus steigiamos nuo sausio 1 d. Darbdavys reikalauja raštu dabar atsakyti, ar sutinku su siūlomomis laisvomis statutinėmis pareigybėmis. Nuo sausio 1 d. steigiamų karjeros valstybės tarnautojo pareigybių nesiūlo. Ar tai normalu?

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, naikinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytos pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigūno pareigybę, pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į laisvas lygiavertes pareigūno pareigas arba jo prašymu į žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje arba pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į esančias ar įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje, jei jos yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip naikinama pareigybė.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai vietoj naikinamos pareigūno sąvokos neatitinkančios pareigybės steigiama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai priskiriamos to paties pobūdžio kaip ir naikinamos pareigybės funkcijos, pareigūno sąvokos neatitinkančias pareigas ėjusiam asmeniui turi būti siūloma eiti šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir, jeigu jis sutinka, jis turi būti perkeltas į šias įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Kiekvieno pareigūno atvejis turėtų būti įvertinamas, siūlomos galimos statutinio valstybės tarnautojo ar karjeros valstybės tarnautojo pareigybės ir priimamas atitinkamas sprendimas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėto straipsnio 4 dalį pareigūnas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytais atvejais, jeigu jis atitinka karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Tikėtina, kad Jums nesiūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės dėl to, kad Jūs neatitinkate pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų. Tačiau tai Jūs galite sužinoti tik kreipdamasis į darbdavį. Atsižvelgdami į tai, rekomenduojame Jums kreiptis į darbdavį dėl informacijos apie esančias laisvas ar įsteigtas (numatomas steigti) naujas karjeros valstybės tarnautojų pareigybes.

Ar pagal galiojančius Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo nuostatus galiu jau dabar būti perkelta į kadrų rezervą? Ar bus įtraukti visi norintys ir kokie bus kriterijai? Kokia įtraukimo į rezervą tvarka?

Pagal galiojančius Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo nuostatus, patvirtintus vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-310 (2012 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 1V-475 redakcija), Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervas sudaromas iš pareigūnų, kurie, esant tarnybinei būtinybei, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą, išsilavinimo lygį, kompetenciją, jų sutikimu ir vidaus reikalų ministro įsakymu perkeliami į nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigoje arba nusiunčiami eiti lygiavertes arba viena kategorija aukštesnes pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje.

Į nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje pareigūnai perkeliami atlikti funkcijas, susijusias su valstybės politikos viešojo saugumo srityje formavimu, jos įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontrole. Į nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigoje pareigūnai perkeliami atlikti funkcijas, susijusias su valstybės politikos viešojo saugumo srityje įgyvendinimu. Siekiant įtraukti pareigūnus į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai Vidaus reikalų ministerijai turėtų pateikti motyvuotus teikimus dėl pareigūnų, kuriuos rekomenduoja įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, kandidatūrų, pagrindžiant, kaip jų atliekamos funkcijos bus susijusios su valstybės politikos viešojo saugumo srityje įgyvendinimu.

Pareigybė išstatutinama, tačiau pareigūnas neturi 20 m. darbo stažo pareigūno pensijai gauti (pvz. – trūksta 8 mėn.) Raminama – jūs būsite įrašomi į rezervą. Tačiau sakoma, kad tie pareigūnai, kurie jau turi 20 m. stažą, bus pervedami į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (jei bus steigiama tokia pareigybė) ne konkurso būdu. Kokia numatyta tvarka pareigūnui įrašytam į rezervą ir suėjus 20 m. darbo stažui, ar jis bus pervedamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ar konkurso būdu, ar be jo?

Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto įgyvendinamosios nuostatos sudaro galimybes pareigūnams jų pareigybės statuso keitimo metu be konkurso būti perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Tačiau tuo atveju, jei pareigūnas bus perkeltas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, jis į karjeros valstybės tarnautojo pareigas galės pretenduoti tik dalyvaudamas konkurse arba galės būti perkeltas laikinai.

Šiuo metu Seime svarstomas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuriam pritarus, statutinis valstybės tarnautojas jo prašymu arba jo sutikimu galės būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės įstaigos vadovo ir įstaigos vadovo) pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jei jis atitinka nustatytus bendruosius reikalavimus, pareigybei nustatytus tipinius ir specialiuosius reikalavimus bei siekiamų pareigų kompetencijų profilio reikalavimus.

Draudimas, draustumas bei kelionė į darbą – ES teisingumo teismas pasisakė, kad dauguma atvejų kelionė į darbą yra darbo laikas, o mes planuojame net nedrausti pareigūnų. Operatyvūs iškvietimai turi būti atskirti nuo kasdienio važiavimo į darbą.

Ar pareigūnai bus draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš jo?

2015 m. lapkričio 5 d. Seimas pritarė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (projekto Nr. XIIP-3507(2)). Pagal šį projektą, kuris turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d., pareigūnai, kaip ir šiuo metu, būtų draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos).

Dabar keliamos kvalifikacinės kategorijos tik dieninėse pamainose dirbantiems pareigūnams. Kada bus keliamos kvalifikacinės kategorijos naktinėse pamainose budintiems pareigūnams?

Pagal Kvalifikacinių kategorijų nuostatus, patvirtintus vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-323, kvalifikacinės kategorijos suteikiamos (patvirtinamos) nustatyta tvarka atestuotiems, išlaikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, išlaikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamą vidaus tarnybos stažą pareigūnams, kurių profesionalumą įvertino komisija. Apie numatomą profesionalumo vertinimą pareigūnui pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki profesionalumo vertinimo pradžios praneša vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba ar už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas valstybės tarnautojas (pareigūnas). Per šį terminą pareigūnas turi raštu informuoti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingą valstybės tarnautoją (pareigūną), ar jis sutinka, kad jo profesionalumas būtų vertinamas. Atsižvelgus į šias nuostatas, dėl informacijos apie numatomą Jūsų profesionalumo vertinimą turėtumėte kreiptis į Jūsų įstaigos personalo tarnybą.

Ar nesumažės pareigūno, kuris, panaikinus jo einamas pareigas dėl „išstatutinimo“, nuo 2016 m. sausio 1 d. bus perkeltas į žemesnes, nei dabar einamos, pareigūno pareigas, darbo užmokestis?

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymui, kiekvienam pareigūnui bus nustatomas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas. Šis pareigūno pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas pareigūno gautą pareiginę algą supriedu užkvalifikacinę kategoriją padalinus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Apskaičiuotas pareigūno pareiginės algos koeficientas gali nesutapti su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede taipareigūno pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais. Tokiu atveju pareigūnui nustatoma jo gautospareiginės algos su priedu užkvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga, ikiLietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Vadinasi, pareigūno, kuris, panaikinus jo einamas pareigas dėl „išstatutinimo“, bus nuo 2016 m. sausio 1 d. perkeltas į žemesnes, nei dabar einamos, pareigūno pareigas, darbo užmokestis nesumažės.

Kas yra individualus karjeros planas, kas jį reglamentuoja ir sudaro?

Mokslinėje literatūroje pateikiama labai daug karjeros apibrėžimų. Apibendrintai karjera apibūdinama kaip darbuotojo pareigybių, darbo vietų raida organizacijoje. Efektyviai veikiančiose organizacijose darbuotojų karjeros planavimui skiriamas didelis dėmesys, nes karjeros planavimas leidžia ugdyti darbuotojus, efektyviai panaudoti jų galimybes ir potencialą, didinti darbuotojų pasitikėjimą savo jėgomis ir t. t. Tuo tikslu organizacijose sudaromi karjeros planai, kurie turi sudaryti sąlygas ne tik vertikaliam, bet ir horizontaliam pareigybiniam judėjimui organizacijoje. Tačiau planuojant karjerą pagrindinis vaidmuo atitenka pačiam darbuotojui, nes karjeros neįmanoma planuoti kitam, tik pats asmuo žino savo galimybes, norus, siekius bei lūkesčius. Organizacijos pareiga – pateikti visą reikiamą informaciją apie karjeros galimybes.

Pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą naikinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytos pareigūno sąvokos neatitinkančias pareigūno pareigybes pareigūnai galės būti perkelti ne tik į laisvas pareigūnų pareigas, bet ir karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Individualus karjeros planas galėtų padėti pareigūnui, kurio pareigybė panaikinama, imtis naujų pareigų vidaus reikalų įstaigose. Todėl, Vidaus reikalų ministerijos nuomone, vidaus reikalų įstaigų personalo tarnybos turėtų padėti pareigūnams pasiruošti pokyčiams.

Kada bus keliamos pareigybių kategorijos apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnams, ar tai tik Policijos departamento teisė?

Pagal Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą, policijos generalinis komisaras steigia teritorines, specializuotas policijos įstaigas ir policijos profesinio ugdymo įstaigas, tvirtina šių įstaigų vidaus struktūrą ir pareigybių sąrašus, todėl klausimai, susiję su policijos pareigūnų pareigybių kategorijų didinimu, priklauso Policijos departamento prie VRM kompetencijai.

Kada bus steigiamos valstybės tarnautojų pareigybės, nes jau išstatutinamiems pareigūnams įteikti atleidimo lapeliai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.?

Panaikinus 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytaividaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokai neatitinkančias pareigūnų pareigybes dabartiniu metu vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įsakymais steigiamos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. Dėl išsamesnės informacijos apie įsteigtas karjeros valstybės tarnautojų pareigybes rekomenduojame kreiptis į vidaus reikalų įstaigą, kurioje einate pareigas, personalo skyrių.

Tyrėjai yra glaudžiai susiję su prokuratūros priimamais sprendimais, kurie kartais priimami ne laiku, taip pat susiję su baudžiamojo proceso terminais, įvairiomis situacijomis procese (TPP, specialistų išvadomis ir pan.) Klausimas – ar į vertinimus bus įtraukti prokuratūros, kitos įstaigos kriterijai. Ar sutaps vertinimo kriterijai su baudžiamojo proceso uždaviniais.

Paminėta, jog daug kas priklausys nuo įstaigos finansinių galimybių. Ar neįvyks taip, kad gerai vertins tik tuos, kurie taps asmeninių simpatijų objektais?

Kas ir kaip vertins lyderystę, bendradarbiavimą? Vadovai, kolegos?

Pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 6 dalį, pareigūno tarnybinę veiklą (pareigūno kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms pagal nustatytus vertinimo kriterijus) vertins jo tiesioginis vadovas. Šiuo metu rengiamas Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos ir pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų projektas. Taip pat pažymėtina, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procese yra svarbus vertinimo komisijų vaidmuo. Tais atvejais, kai pareigūnų tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertins „labai gerai“, „patenkinamai“ ar „nepatenkinamai“, taip pat kai pareigūnas nesutiks su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada arba kai pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutiks su pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimu „gerai“, siekiant užtikrinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą, pareigūnų tarnybinę veiklą vertins vertinimo komisijos, į kurias komisijos narių skiriamas profesinės sąjungos atstovas.

Kaip bus užtikrinamas veiklos vertinimo objektyvumas, siekiant išvengti vadovų (despotų) subjektyvaus įvertinimo ir vertinimų apskundimo vertinimo komisijoms.

Metiniame vertinamajame pokalbyje (vertinamojo pageidavimu) galėtų dalyvauti aukštesnis vertintojo vadovas. Tokiu būdu bus išvengta asmeniškumų ir išankstinės vertintojo nuostatos. Jei konflikto nėra – palikti tradicinį dialogą tarp vertintojo ir vertinamojo.

Ar yra numatyti vertinimo saugikliai, kai yra vadovas despotas?

Tinkamo ir objektyvaus pavaldžių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo proceso užtikrinimas yra kiekvieno vadovo pareiga, todėl savo pareigas netinkamai eisiantys vadovai bus atitinkamai įvertinami vertinant jų tarnybinę veiklą.

Taip pat pažymėtina, kad pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procese yra svarbus vertinimo komisijų vaidmuo. Tais atvejais, kai pareigūnų tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertins „labai gerai“, „patenkinamai“ ar „nepatenkinamai“, taip pat kai pareigūnas nesutiks su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada arba kai pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutiks su pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimu „gerai“, siekiant užtikrinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą, pareigūnų tarnybinę veiklą vertins vertinimo komisijos, į kurią komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas.

Kaip „labai gerai“ įvertintas pareigūnas bus perkeltas į aukštesnes pareigas? Ar neiškils problema dėl įstaigos struktūros? Ar aptarta, kada mokama piniginė išmoka?

Pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 22 dalį, galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima pareigūną į pareigas paskyręs vadovas. Vadinasi, kai vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą „labai gerai“, pasiūlys pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui perkelti pareigūną į įstaigoje esančias aukštesnes pareigas arba skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką, pareigūnas galės būti perkeltas į aukštesnes pareigas arba jam galės būti skirta minėta išmoka, kai įstaigos vadovas pritars vertinimo komisijos pasiūlymui. Pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 15 dalies 3 punktą, vienkartinė piniginė išmoka galės būti mokama tais atvejais, kas pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia pareiginė alga.

Kodėl negalima paskatinti pareigūno, jeigu jis neturi nuobaudos, o tik pradėtas tarnybinis patikrinimas?

Pagal Vidaus tarnybos statutą pareigūnai skatinami ir apdovanojami už pavyzdingą ir nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, todėl tais atvejais, kai dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, klausimas dėl tokio pareigūno teikimo paskatinti ar apdovanoti turi būti atidedamas iki bus išsklaidytos abejonės dėl jo tarnybinės veiklos.

Išstatutinamų pareigūnų sąrašas, ar jis baigtinis?

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1V-680 patvirtintas Vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių, neatitinkančių 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytos vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokos, sąrašas. Minėtas sąrašas keistas nebuvo.

VRM informacija