Pagalba

  

Pagalba
Vladimir Banel: sunkūs metai sutelkė pareigūnų bendruomenę
2020-01-06

Kuo ypatingi pareigūnams ir NPPSS buvo 2019 metai?

 

Tai buvo labai įdomus, prasmingi, tačiau kartu ir gana sunkūs metais. Mūsų organizacija gyvuoja jau antrą dešimtmetį, per tą laiką esame užgrūdinti įvairių situacijų ir problemų. Galiu pastebėti, kad nelengvi metai mus, visų pirma turiu mintyje profesines sąjungas ir pareigūnų bendruomenę apskritai, sutelkė. 

 

Žvelgdamas į 2019 metus dar kartą įsitikinu, kad didžiausias NPPSS turtas yra aktyvi bei gyva bendruomenė, mūsų nariai, taip pat drąsus bei atsakingi lyderiai. Ir čia kalbu ne vien apie šakinių profesinių sąjungų pirmininkus, bet ir tarybų, valdybų narius ar tiesiog tuos pareigūnus, kurie yra aktyvūs padaliniuose, skyriuose. Džiaugiuosi, jog per paskutinių 5–6 metų laikotarpį užaugo nauji lyderiai, kurie tiki bendruomeniškumu, bendra veikla, kurie orientuoti į veiklos rezultatus, kurie imasi iniciatyvų, tačiau kartu nevengia atsakomybės už savo veiklą. Iš patirties žinau, kad profsąjungiečių veikla nėra paprasta: mes vis dar patiriame daug įvairiausio spaudimo, o kartais esame smerkiami ir šmeižiami. Tik laisvi ir drąsūs žmonės gali ne tik kurti bei dirbti tokiomis sąlygomis, tačiau ir įkvėpti kitus. Tai mane labiausiai džiugina.

 

Praėjusiais metais Susivienijimas išgyveno sudėtingus vidinius procesus. Kokios pamokos buvo išmoktos?

 

Taip. Deja, bet po ilgų svarstymų ir vidinių diskusijų iš NPPSS pašalinome 3 organizacijas: Lietuvos policijos profesinę sąjungą, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą. Nenoriu plėstis šia tema, apie tai jau buvo kalbėta. Buvo tam tikros didelės vidinės šių organizacijų problemos, susijusios su lyderių kompetencija, atsakomybės supratimu, valdymo principais. Man svarbiausia yra tai, kad eiliniai šių organizacijų nariai pamažu ima atskirti pelus nuo grūdų: per paskutinius metus dalis jų jau grįžo į kitas NPPSS priklausančias profesines sąjungas. Be to, ir toliau nuolatos sulaukiame užklausų, kaip galima tai padaryti.

 

Kiekviena problema kartu yra ir galimybė. Vidinės problemos privertė mus susitelkti, rasti efektyvesnius valdymo ir administravimo sprendimus. Pertvarkėme veiklos planavimą, įsivedėme atsakomybės ir atskaitomybės už veiklą standartus. Pavyzdžiui, dabar kas mėnesį rengiame veiklos ataskaitas ir pristatome jas tarybai, o reikalui esant, ir nariams. Tos ataskaitos apima visas mūsų veiklos sritis – nuo komunikacijos iki finansų panaudojimo. Žodžiu, iš situacijos išėjome sustiprėję kaip organizacija.

 

Šios pamokos buvo ne tik skaudžios, bet ir būtinos. Akivaizdu, kad mūsų bendruomenė turi būti reiklesnė ir kritiškesnė, rinkdama lyderius ir prižiūrėdama jų veiklą. O nacionaliniai dariniai į savo gretas turi priimi naujas nares ne vien remdamiesi formaliais kriterijais. Ne mažiau svarbu yra ir tokių organizacijų veikla, jos tikslai, motyvai, metodai, vadovų nuveikti darbai, jų reputacija. 

 

Kartais man susidaro įspūdis, kad mūsų buvę kolegos, užuot rūpinęsi pareigūnų gerove ir interesais, daugiau laiko skiria mūsų veiklos stebėjimui bei komentavimui socialiniuose tinkluose. Daug mėtomasi tokiais terminais kaip vertybės. Visgi aš jiems, dėkodamas už šį dėmesį ir linkėdamas sėkmės, primenu, jog norint kalbėti apie vertybes, visų pirma, reikia jas turėti. Ir turėti ne galvoje ar ant liežuvio galo, o remtis jomis (ne savo asmeniniais interesais) savo kasdienėje veikloje. 

 

Kartu noriu pasidžiaugti, kad 2019–ieji buvo ne tik netekčių metai. Prie NPPSS prisijungė dvi naujai susikūrusios organizacijos – Lietuvos policijos darbuotojų profesinė sąjunga ir Viešojo saugumo pareigūnų profesinė sąjunga. 

 

2020 m. šalies biudžeto priėmimas buvo labai audringas, o profesinių sąjungų retorika bei veiksmai politikų atžvilgiu – aštrūs ir griežti. Kas profesines sąjungas privertė taip elgtis?

 

Politikų veiksmai ir darbai, kurie mums buvo netikėti. Žinoma, jau vasarą matėme pirmuosius signalus, kad pareigūnų bendruomenei duotų įsipareigojimų politikai, galbūt, nesilaikys. O artėjant rudeniui tokios tendencijos stiprėjo. Vyriausybės vadovas paaukojo buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno galvą koalicinėse intrigose. Vėliau buvo Vadovybės apsaugos departamento vadų inicijuotas pertvarkos, kurios, tiesa, bent jau kol kas baigėsi niekuo (joms paprieštaravus šalies vadovui). Tokie dalykai išryškino Vyriausybės veiklos ir spendimų neadekvatumą. Tai buvo lašai, leidę galutinai suvokti situaciją ir perpildę mūsų kantrybės taurę. 

 

Kalbant apie biudžetą ir „Programos 1000“ įgyvendinimo finansavimą, Vyriausybė ir jos vadovas tiesiog sugalvojo nesilaikyti savo įsipareigojimų. Tariant paprasčiau – praslysti. Apie tai nebuvo diskutuojama su bendruomene ar bandoma jai paaiškinti situacijos. Todėl kitokios mūsų reakcijos ir negalima buvo tikėtis. 

 

Vyriausybės atstovų elgesys, manipuliavimas informacija, emocijos, neadekvatus situacijos vertinimas apnuogino tikrąją padėtį ir valdančiųjų beviltiškumą. Pasikartosiu: kitokios mūsų reakcijos ir negalėjo būti. Tai yra esminė mano žinia esamiems ir būsimiems politikams: pilietinė visuomenė, o mes esame jos dalis, visuomet reaguos į netinkamus politikų veiksmus, veiklą ir įsipareigojimų laužymą. Vyriausybė, palaikoma Seimo, sulaužė ne tik labai svarbius dalykus, susijusius su pareigūnų darbo užmokesčio didinimu, tačiau ir pagarbos, pasitikėjimo, bendradarbiavimo principus. Dabar aš sunkiai įsivaizduoju, jog kokiose nors viešojo valdymo srityse galėtų būtų vykdomi pokyčiai, panašūs į tuos, kuriuos padarė statutiniai pareigūnai. Ir tie, kurie tam priešinsis, bus savotiškai teisūs.

 

Dar turiu pasakyti, kad net ir tokiomis sąlygomis ir tokioje aplinkoje mes pasiekėme tikrai nemažai. 2020 m. biudžete yra 3 iš 5 mūsų pasiūlymų. Policijos departamentui reikalingų lėšų poreikiui pritarta visiškai – numatyta skirti 3,5 mln. eurų. PAGD – iš dalies. Iš būtinų 9,8 mln. eurų nutarta skirti 3,8 mln. eurų. Aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti skirta apie 2,1 mln. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio didėjimas bus padengtas. Tai skatina mus ir toliau būti aktyviais. 

 

Kadencijos pradžioje buvo ženklų ir signalų, kad per 4 metus „Programa 1000“ pagaliau taps kūnu. Dabar gi jau yra aišku, kad Vyriausybei ir Seimui nepavyks įgyvendinti įsipareigojimų, susijusių su statutinių pareigūnų darbo užmokesčiu. Kodėl taip nutiko?

 

Tai yra klausimas politikams. Mano galva tiesiog buvo neįvertintos galimybes, o ir ambicijų bei noro trūko. Mes 2017 m. ir 2018 m. įspėjome Vyriausybės vadovą, kad statutinėms įstaigoms skiriamos finansavimo proporcijos yra per mažos, o besibaigiant kadencijai gali būti sudėtinga skirti dideles reikalingas sumas pilnam programos įgyvendinimui. Juk be teisėsaugos yra ir kitos sritys, o ten papildomų finansų poreikis skaičiuojamas šimtais milijonų. Neatmesčiau ir artėjančių rinkimų faktoriaus. Galbūt valdantieji skiria daugiau dėmesio kitoms sritims, manydami, kad įsipareigojimų teisėsaugai laikymasis neleis laimėti jiems pakankamo skaičiaus balsų. 

 

Grįžkime prie žemiškesnių dalykų, situacijos statutinėse įstaigose, kasdienių problemų jose. Ar pareigūnų atstovavimas, socialinis dialogas statutinėse įstaigose stiprėja?

 

Kiekviena įstaiga – tai atskira istorija. Kaip sektiną pavyzdį galėčiau paminėti Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), kurioje per paskutinius 5 metus šioje srityje buvo nuveikta tikrai daug. Manau, kad tai yra didelis jos buvusio vadovo Renato Požėlos nuopelnas. VSAT dar 2016 m. pasirašyta ir ne kartą atnaujinta turbūt geriausia šakos kolektyvinė sutartis. O praėjusiais metais, po derybų tarp socialinių partnerių, pasirašyta naujoji. Jos nuostatos buvo dar labiau pagerintos tiek profesinių sąjungų nariams, tiek ir kitiems pareigūnams. Be to, čia vadovybė ir bendruomenė aktyviai tariasi ir dėl įvairių kasdienių klausimų sprendimo. Nesuklysiu sakydamas, kad VSAT jau susiformavo bendradarbiavimo kultūra ir tradicijos. Norisi tikėti, jog naujasis tarnybos vadas Rustamas Liubajevas ir jo komanda sugebės tai ne tik išlaikyti, bet ir žengs naujus žingsnius šia kryptimi. 

 

Deja, tačiau policijoje vyko visiškai priešingi procesai. Vilties suteikia tik tai, kad šios įstaigos vairą perėmė minėtasis R. Požėla, o jo pirmieji žingsniai socialinio dialogo stiprinimo srityje nuteikia optimistiškai. 

 

Panašiu keliu žengia ir naujasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Saulius Greičius. Jam turėtų būti ypač sunku, nes generolas S. Greičius paveldėjo visomis prasmėmis visiškai nustekentą instituciją, kurios ankstesniems vadovams tokios sąvokos kaip viešumas, skaidrumas, atvirumas, bendruomenės įtraukimas į svarbius procesus buvo visiškai nesuprantamos ar nesvarbios. Mūsų lyderiai ir nariai šioje sistemoje iki šiol jaučia daugiausiai spaudimo, yra tam tikrų jų persekiojimo požymių. Visgi informaciją apie tai kol kas analizuoja mūsų teisininkai, todėl plėstis nenorėčiau. 

 

Kokie yra NPPSS kitų metų veiklos prioritetai?

 

Mūsų veikla visuomet nukreipta į pareigūnų motyvacijos ir darbo užmokesčio didinimą, aprūpinimą būtiniausiomis tarnybos priemonėmis, socialinių garantijų stiprinimą (pavyzdžiui, pensijų didinimo klausimu šį Vyriausybė ir Seimas iš esmės nepadarė nieko, nors tam turėjo visas sąlygas). 

 

Greta to yra tokios sritys kaip profesinių sąjungų narių laisvalaikis. Mūsų bendruomenėse jau susiformavo įvairiausios tradicijos: vasaros sąskrydžiai, žygiai, Kalėdų renginiai. Į tai įtraukiame ir pareigūnų artimuosius. Tai sutelkia mus bendrai veiklai. 

 

Pagaliau, daug dėmesio skiriama savo narių ir lyderių mokymams, jų kvalifikacijos kėlimui. Štai ir šiemet, be savo vidinių iniciatyvų, turėsime mūsų kolegų norvegų finansuojamą projektą, nukreiptą į socialinio dialogo stiprinimą PAGD ir Aplinkos apsaugos departamente.

 

Ko palinkėtumėte pareigūnų bendruomenei šiais metais?

 

Visų pirma – drąsos ir ryžto. Nebijoti prisiimti atsakomybės, nebijoti klysti, o pripažinus klaidas jas taisyti ir judėti į priekį. Juolab, kad turime daug nebaigtų darbų ir vis dar neišspręstu situacijų. Kalbu, pavyzdžiui, apie „Programos 1000“ įgyvendinimo finansavimą, pareigūnų profesijos prestižą, socialines garantijas. Kartais mes keliame, atrodo, beprotiškiausius tikslus, kuriuos sunkiai įmanoma pasiekti, bet dirbant kryptingai tai tampa realybe. Todėl būkime vieningi bei aktyvūs pokyčių dalyviai! Gerų visiems metų!

 

Nuotrauka © Saulius Čirba