Pagalba
Vladimir Banel: Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra labai svarbus, bet ne paskutinis žingsnis stiprinant socialinę partnerystę
2019-07-10

Šiandien Vyriausybės ir profesinių sąjungų atstovai pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį. Drįstu teigti, kad Lietuvai tai yra ypač svarbus įvykis. Kurį, deja, užgožia politikoje vykstančios intrigos, susijusios su grobio, atsiprašau, postų dalybomis ir perdalinimu. 

 

Socialinio dialogo stiprinimas, profesinių sąjungų derybinių galių tvirtinimas yra sritys, kuriose, galiu drąsiai tai teigti, dabartinė Vyriausybė padarė rimtą proveržį. Galime prisiminti kad ir tokias iniciatyvas kaip galimybę skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms. Arba Darbo kodekso pataisas, kurios leido teritoriniu ir šakiniu principu įsteigtoms profesinėms sąjungoms atstovauti darbuotojų interesams ir ginti juos įmonėse, kuriose profesinės sąjungos nėra įsisteigusios, bet turi filialus. 

 

Atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra dar vienas svarbus žingsnis šioje srityje. Ji labai svarbi tuo, kad kai kuriomis joje įtvirtintomis garantijomis galės pasinaudoti tik profesinių sąjungų nariai. Tai, neabejotinai, stiprins ir gausesnėmis darys darbuotojų interesus ginančias organizacijas, o Lietuva socialinio dialogo prasme atsidurs arčiau tokių valstybių kaip Vokietija ar Skandinavijos šalys. 

 

Daryti tokias išvadas man leidžia atidesnis žvilgsnis į naujosios sutarties turinį.

 

Pirma, joje įtvirtinta nuostata, kad profesinių sąjungų nariai kasmet gaus po dvi papildomas apmokomų atostogų dienas. Antra, žmonės, dalyvaujantys profesinių organizacijų veikloje, galės pasinaudoti pilnai ar dalinai apmokamomis 10 ar 20 dienų trukmės atostogomis mokslui ar studijoms. Trečia, sutartis profesinių sąjungų nariams, lyginant su kitais darbuotojais, užtikrina didesnes jų darbo ir tarnybos padėties pagerinimo galimybes. 

 

Pagaliau, tam tikrų sutarties nuostatų įgyvendinimą pajus ir kitos darbuotojų grupės ar net visi darbantieji. Pavyzdžiui, statutiniams pareigūnams numatyta didinti tarnybinės algos koeficientą (nors tai kol kas tik Vyriausybės įsipareigojimas parengti reikiamus teisės aktus), o pareiginės mėnesinės algos bazinio dydžio, kuriuos remiantis skaičiuojamas visų darbuotojų darbo užmokestis, nuo 2020 metų didės iki 176 eurų.

 

Socialinio dialogo stiprinimas valstybėje, manau, nėra baigtinis procesas. Kiti žingsniai galėtų būti darbuotojų ir darbdavių ginčų sprendimų supaprastinimas (kalbu apie neteisminį jų sprendimą), profesinių sąjungų nario mokesčio kompensavimas. Todėl baigdamas norėčiau priminti mūsų politikams vieną paprastą tiesą: jie tarnauja ne savo postams ar koalicijoms, o Lietuvos žmonėms. Labai tikiuosi, kad politinės intrigos neužgoš tų gerųjų darbų, kurie buvo padaryti socialinės partnerystės srityje.

 

Nuotrauka © Lietuvos Respublikos Vyriausybė