Pagalba

  

Pagalba
UGPS padėjo atleistam pareigūnui ir jaunuoliui, norinčiam juo tapti
2021-04-29

Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai (UGPS) pavyko pakeisti Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (CMEK) priimtą sprendimą, pagal kurį Panevėžio Priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje tarnavęs ugniagesys gelbėtojas A.A. buvo pripažintas netinkamu grįžti į tarnybą. Komisijos išvadose buvo teigiama, jog minėtas pareigūnas yra „netinkamas darbui su automatiniu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu“.

 

UGPS ir NPPSS teisininkai, pareigūno prašymu, apskundė tokį CMEK sprendimą. Pagrindinis teisininkų argumentas buvo toks, jog kvėpavimo organų apsaugos aparatas (KOAA) turi būti vertinamas ne kaip grėsmė pareigūno sveikatai, o kaip saugos priemonė. Todėl pareigūno A.A. ligų istorija negali būti siejama su KOAA naudojimu. 

 

Po daugiau nei pusmetį trukusių susirašinėjimų, posėdžių, teisinių analizių CMEK direktorius įpareigojo komisiją peržiūrėti minėtą sprendimą. Sprendimas buvo pakeistas be teismo įsitraukimo, o pareigūnas buvo grąžintas į tarnybą.

 

UGPS konsultuojančio teisininko Martyno Ausčio komentaras:

 

„Ginčai dėl sveikatos tikrinimų yra vieni dažnesnių ginčų vidaus tarnyboje. Tai yra suprantama, nes medicininės ekspertizės išvados dažnai gali lemti pareigūno karjerą. 

 

Tokioje situacijoje labai svarbu kaip formuluojami reikalavimai pareigūnams – darbdavys siuntime turi nurodyti rizikos veiksnius, su kuriais susiduria konkretus pareigūnas. Rizikos veiksniai turi būti vertinami darbo medicinos specialistų, darbo saugos profesionalų. Deja, tačiau vidaus tarnyboje kol kas labai retai perkama tokia paslaugo, dauguma įstaigų tyliai apeina darbuotojų saugos ir sveikatos klausimą. Be to, medicinos ekspertizė kartais apsunkinama nustatant nepagrįstus „rizikos veiksnius“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, pavyzdžiui, susiklostė praktika, kai siuntime į medicininės ekspertizės komisiją būdavo nurodomi tokie pavojaus veiksniai, kaip darbas su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu. Šis aparatas yra darbo saugos priemonė, kuri turi užtikrinti pareigūno saugumą, naudojimasis juo leidžia pareigūnui ilgiau užtikrinti saugų kvėpavimą neaiškiomis ar žinomai nepalankiomis sąlygomis. Tačiau PAGD jis yra prilyginamas rizikos veiksniui. Dar blogiau, kad CMEK tokį požiūrį pavertė praktika. 

 

Su panašia situacija pastaruoju metu susidūrė du asmenys. Vienas iš jų yra ilgametis ugniagesys gelbėtojas, ilgą laiką dirbęs tarnyboje, tačiau sulaukęs 50 metų amžiaus jis buvo atleistas ir norėjo grįžti į vidaus tarnybą. Kitas – kursantu ugniagesių profesinėje mokykloje tapti panoręs žmogus. Abu jie buvo pripažinti tinkamais vidaus tarnybai, tačiau Centrinės medicininės ekspertizės komisija papildomai nusprendė, kad šie asmenys negali dirbti su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu. Toks komisijos sprendimas iš esmės reiškė, kad nei vienas iš jų negali dirbti ugniagesiu, kadangi iš esmės visiems ugniagesiams keliamas reikalavimas dirbti su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu. 

 

Šie žmonės kreipėsi pagalbos į UGPS. Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pasitelkti teisininkai išanalizavo situaciją, įvertino priimtą sprendimą ir konstatavo, kad tokiam griežtam CMEK sprendimui nėra teisinio pagrindo. Viena vertus, darbas su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu nėra rizikos veiksnys savaime (reikėtų įvertinti kokią riziką kelia tai, kad žmogus naudoja saugos priemonę). Antra, rizikos veiksniai turėtų būti profesionaliai įvertinti (pavyzdžiui turi būti vertinama ir kiek laiko konkrečioje pareigybėje dirbančiam pareigūnui tenka dirbti su tokiu aparatu), o PAGD, kiek žinoma, nėra atlikęs tokio vertinimo. 

 

Galiausiai, sveikatos reikalavimų sąvadas, kuriuo turi vadovautis CMEK, spręsdama ar asmuo tinka vidaus tarnybai, numato tik itin išskirtines sveikatos būkles, kurioms esant asmuo negali dirbti su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu (asmuo turi, pavyzdžiui, kvėpavimo nepakankamumą, jam sutrikusi vestibiuliarinė funkcija (dėl kaukės prarasti orientaciją), dėl ausies uždegimo negali dėvėti šalmo, kvėpavimo aparato kaukės ar pan). Tačiau į UGPS kreipęsi asmenys tokių sveikatos sutrikimų neturėjo.

 

Tokių argumentų pakako, kad Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras pripažintų klaidą, o CMEK išvados būtų pakeistos: abu asmenys buvo pripažinti tinkamais vidaus tarnybai, be apribojimų dėl autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatų.

 

Svarbiausia šios istorijos pamoka: su nepalankiais sprendimais susidūrę pareigūnai turi išsamiai išnagrinėti situaciją ir įvertinti ar nebuvo padaryta klaidų. Padaryti tai visuomet galima ir su pareigūnų interesams atstovaujančia profesine sąjunga“.

 

Pareigūno A.A. komentaras:

 

„Vienas, be profesinės sąjungos ir jos teisininkų pagalbos, šios situacijos nebūčiau išnarpliojęs niekaip, o sprendimas dėl mano netinkamumo taip, matyt, ir liktų galioti. Nemažai laiko kainavo visos reikiamos informacijos ir dokumentų surinkimas, skundo argumentų surašymas. Džiaugiuosi, kad mūsų argumentai buvo išgirsti, tad neteko problemos spręsti teisme. Noriu labai padėkoti profesinei sąjungai už pagalbą”.

 

--

 

Asociatyvinė Vidmanto Balkūno / 15min.lt nuotrauka.