Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) nario Laimono Tubio skundą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už budėjimo namuose laiką. Teismo nutartimi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) įpareigotas sumokėti pareigūnui už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio ir delspinigius.
L. Tubis, eidamas Pajėgų valdymo valdybos viršininko pareigas, dalyvavo Operacijų centro veikloje ir kiekvieną mėnesį po savaitę laiko privalėjo būti nuolat pasiekiamas budėjimo grafike nurodytu kontaktiniu telefonu ne tik darbo metu, bet ir po jo. Pareigūnas turėjo, esant iškvietimui, kaip galima greičiau atvykti į tarnybos vietą ir vykdyti tarnybines pareigas. Primename, kad PAGD operacijų centras sušaukiamas tais atvejais, kai įvyksta ekstremalus įvykis, gresiantis peraugti į ekstremaliąją situaciją, taip pat paskelbus visuotinę mobilizaciją ar trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį bei kitais panašiais atvejais.
Teismas konstatavo, kad šioje situacijoje PAGD vengė tvirtinti budėjimo iš anksto aptartoje vietoje tvarką, budėjimo grafikus. Budėjimo laikas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir tuo motyvuodamas Departamentas prašė atmesti pareigūno skundą ir nepriteisti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies.
Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, pripažino, kad pareigūnas ne kartą kreipėsi į vadovybę su prašymu reglamentuoti budėjimo namuose tvarką, leisti žymėti budėjimo valandas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau PAGD vadovybė įvairiais būdais vengė tai atlikti. Teismo nuomone, faktinis įpareigojimas pareigūnui būti nuolat pasiekiamam ir, esant iškvietimui, kaip galima greičiau atvykti į tarnybos vietą ir vykdyti tarnybines pareigas suponuoja teisę į mokėjimą už budėjimo laiką ir išlieka nepaisant to, kad budėjimo laikas nebuvo apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Anot L. Tubio, apmaudu, kad PAGD vadovybė vengė dialogo ir ignoravo tarnybinius pranešimus dėl budėjimo namuose tvarkų tvirtinimo, o vietoje konstruktyvaus dialogo pasirinko galios demonstravimą. „Puikiai suprantu, kodėl pareigūnai bijo reikalauti jiems priklausančio užmokesčio už budėjimą namuose ar už kitas veikas. Tiesiog yra bijoma tolimesnio persekiojimo ir susidorojimo. Didžioji dalis budinčių PAGD pareigūnų puikiai žino, jog tokia praktika yra neteisinga, tačiau tik dalis iš jų teisiai šviesiai pareiškia, kad nesutinka būti įtraukiami į nelegalius budėjimus“.
Kalbėdamas apie savo situaciją jis sako savo kailiu patyręs ką reiškia tapti didžiausiu PAGD vadovybės priešu. „Pykčio patyriau su kaupu. Suprask, negalima prieštarauti tik vienai ir oficialiai tiesai, o tavo kompetencija ar nuomonė niekam neįdomi. Džiaugiuosi, kad su UGPS pagalba man pavyko apginti tiesą. Visgi PAGD vadovybės pozicijos nesuprantu iki šiol. Mano nuomone, jie piktybiškai vengė įgyvendinti Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl apmokėjimo už budėjimą namuose. Statutas aiškiai įpareigoja tai daryti, tačiau valdininkai sugeba paminti įstatymo normas, įvelia viską į biurokratines džiungles ir išvedžiojimus. Todėl kartais lieka tik kreiptis į teismą. Tikiuosi, kad mano įvykis susiformuos praktiką ir kiti pareigūnai nepabijos prašyti to, kas jiems priklauso“, – sako L. Tubis.
UGPS pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius teigia, kad šis teismo sprendimas yra labai svarbus siekiant teisingo apmokėjimo už budėjimus PAGD. „Šis sprendimas palies vos kelis UGPS narius, tai yra labai svarbi pergalė siekiant teisingo apmokėjimo už budėjimus PAGD. UGPS, su NPPSS teisininkų pagalba, pavyko pasiekti puikų rezultatą, kuris yra naudingas vadovaujantiems pareigūnams. Tikiuosi tai, kaip ir papildomos garantijos bei teikiamos paslaugos profsąjungų nariams, paskatins daugiau aukštesniosios ir viduriniosios grandžių pareigūnų stoti į UGPS“.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Byloje UGPS nariui atstovavo advokato padėjėja Vilma Lisauskienė.