Šiandien statutinius pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų atstovai Seime rengia šių pareigūnų atstovų apskrito stalo diskusiją, kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas planuojamiems 2020 metų statutinių įstaigų biudžetams. Renginys organizuojamas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) iniciatyva, o jame bus aptariami nepakankami numatomi kitų metų Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, taip pat Aplinkos ministerijos pavaldume esančių Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros biudžetai. Į susitikimą pareigūnai pakvietė ir visų Seimo frakcijų lyderius.

NPPSS tarybos narys ir UGPS pirmininkas Saulius Džiautas teigia vis dar neprarandantis vilties, jog racionalūs pareigūnų argumentai ir skaičiavimais pagrįstas papildomo finansavimo poreikis Seime, skirtingai nei Vyriausybės rūmuose, bus išgirstas.

Profesinės sąjungos vertinimu, būtina skirti ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui ir 16,3 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Dar 2,8 mln eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.

„Deja, tačiau Vyriausybėje šiemet girdimi tik tie, kurie streikuoja ar eina į gatves. Vyriausybė ir jos klerkai racionalių argumentų, diskusijos, derybų kalboms šiemet yra visiškai akli ir kurti, nors pernai situacija buvo kardinaliai kitokia. Bandome pakeisti tai bent jau Seime, tačiau neatmetu galimybės, jog pareigūnai taip pat jungsis prie kitų įvairias aktyvaus protesto formas naudojančių interesų ir profesinių grupių. Mes jaučiamės politikų apgaudinėjami ir kvailinami. Įvairiuose dokumentuose, kuriuos patvirtino šis Seimas, yra įtvirtinti įsipareigojimai iki tam tikro dydžio žingsniais didinti pareigūnų darbo užmokesti ir 2020 m pabaigti „Programos 1000“ įgyvendinimą, finansuoti būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimą. Bjauriausia tai, jog mūsų įstaigos, vienos daugiau, kitos mažiau, pačios iš vidinių resursų, kartais net eilinių pareigūnų sąskaita, pradėjo pokyčius, žengė drąsius pirmuosius žingsnius. Tačiau kai atėjo laikas prie reformų prisidėti valstybei, Vyriausybėje mums rodoma didelė špyga“, – sako S. Džiautas.

Ugniagesių situacija – sunkiausia

UGPS atstovai sako, kad ne taip seniai visos Lietuvos akylai stebėta kiaurais batais, suplyšusiomis pirštinėmis ir saugos priemonėmis nepakankamai aprūpintų ugniagesių kova su degančiomis Alytaus padangomis kuo puikiausiai iliustravo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento problemas. Visgi politikų, tuomet ugniagesius vadinusių didvyriais, dėmesys problemoms nuslūgo iš karto, kai tik buvo užgesinta paskutinė padanga. 

„Man akivaizdu, kad Alytaus situacija politikai išnaudojo ne kaip galimybę išspręsti mūsų problemas, o tiesiog kaip fonu pasidaryti asmenukę. Ugniagesiai, nepaisant milžiniško Lietuvos žmonių pasitikėjimo, yra bene skurdžiausia ir mažiausiai uždirbanti statutinių pareigūnų grupė. Jau matau, kad „Programos 1000“ įgyvendinimas šios Seimo kadencijos metu, o tai mums buvo ne kartą pažadėta, yra visiškas miražas. Matydamas kitų metų biudžeto projekto skaičius, skirtus ugniagesiams, jaučiu neapsakomą nusivylimą šia Vyriausybe, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijomis, Seimu“, – sako UGPS vadovaujantis Saulius Džiautas. 

Anot jo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kitų metų finansavimas turėtų būti didesnis bent 10 mln. eurų.

Patikimesnė sienos apsauga – valstybės investicija

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas stebisi, jog nors Valstybės sienos apsaugos tarnybos finansavimą reikėtų padidinti santykinai nedidele suma – maždaug 6 mln. eurų, tačiau politikai dėl jos nesileidžia į jokias kalbas. 

„Nemanau, kad valstybės mastu tai yra dideli pinigai. Kitos profesinės grupės kalba apie šimtus milijonų. Mūsų tarnybai šis 6 mln. eurų papildomas finansavimas leistų žengti rimtą žingsnį į priekį pareigūnų motyvavimo, darbo užmokesčio kėlimo srityse. Galiausiai mes žiūrime į tai, kaip į valstybės investiciją, kuri tikrai atsipirktų sumažėjus, pavyzdžiui, kontrabandos srautams ir šešėliui. Deja, tačiau mūsų Vyriausybės ir kai kuriems Seimo nariams tokie akivaizdūs dalykai yra, atrodo, per sudėtingi“, – sako J. Amelinas. 

Aplinkosaugininkai kaltina ministrą

„Man atrodo, jog bailus ir atsakomybės vengiantis aplinkos ministras yra didžiausia mūsų sistemos ir bendruomenės problema. Ne tik kad nejaučiame ministerijos paramos kovoje dėl papildomo finansavimo, tačiau ne taip seniai ministro buvome apgauti pačiu primityviausiu būdu. Mums tiesiog buvo pasakyta, kad papildomos lėšos kitiems metams bus. Nors dabar biudžeto projekte jų nebėra“,  – sako Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDP) pirmininkas Eimantas Puodžiukas.

LAASDPS Seime registravo siūlymą 2,8 mln. eurų didinti aplinkos apsaugos sistemos finansavimą. Tačiau 2020 m. biudžeto projekte šių lėšų numatyta nėra.

„Mūsų pareigūnai, turintys aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu per mėnesį uždirba kiek daugiau nei 550 eurų. Tai yra, maždaug 2,5 karto mažiau už vidutinį šalies atlyginimą. Tai nėra normalu“, – sako E. Puodžiukas. 

Į Seime vyksiantį susitikimą su pareigūnų profesinių sąjungų atstovais pažadėjo atvykti Liberalų Sąjūdžio frakcijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, frakcijos „Lietuvos gerovei“ vadovas Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų darbo partijos frakcijos lyderis Rimantas Sinkevičius, LVŽS frakcijos pirmininkas Tomas Tomilinas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos vadovė Vanda Kravčionok, Socialdemokratų frakcijos vadovas Algirdas Sysas, Mišri Seimo narių grupės lyderis Andrius Mazuronis, konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas, taip pat Vyriausybės patarėjai.

Pareigūnai užsimena, jog deryboms Seime nepavykus, kitą savaitę jie organizuos įspėjamąją protesto akciją.

Nuotrauka © Šarūnas Mažeika