1. Suminė darbo laiko apskaita – tai tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį, t. y. mėnesį, ketvirtį, per keturis mėnesius.

2. Pareigūnai, kuriems gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra išaiškinęs senos redakcijos Vidaus tarnybos statuto (toliau – VTS) nuostatą „nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis“. LVAT 2015-05-26 sprendime adm. byloje Nr. A-457-520/2015 yra išaiškinęs, kad turi būti tenkinamos šios sąlygos: vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas, darbo nepertraukiamumas turi būti vertinamas konkretaus pareigūno atžvilgiu.

Atsižvelgus į šį išaiškinimą ir vadovaujantis VTS 37 straipsniu, suminę darbo laiko apskaitą galima taikyti pareigūnams, kai:

1) vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti vykdomos nepertraukiamai;

2) dirbama pamainomis;

3) pareigybės yra įrašytos į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo patvirtintą sąrašą konkrečių pareigybių, kurias einantys pareigūnai nustatytas funkcijas atlieka nepertraukiamai ir kurioms taikoma suminė darbo laiko apskaita; Funkcijų nepertraukiamumas vertinamas kiekvienos konkrečios pareigybės atžvilgiu.

3. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė – ne ilgesnė kaip 4 mėnesiai. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę pasirenka vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, priimantis sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, arba vidaus reikalų įstaigos vadovas.

Rekomenduojama apskaitos laikotarpio trukmę sieti su pareigūnų mėnesinio atlyginimo apskaičiavimu, t. y. nustatyti kalendoriniais mėnesiais (pvz., 1, 2, 3 ar 4 mėnesiai). Siekiant aiškumo ir paprastumo, siūloma visoje vidaus reikalų įstaigoje arba konkrečiame padalinyje nustatyti vienodą suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę.

4. Suminės darbo laiko apskaitos organizavimas. Taikant suminę darbo laiko apskaitą galima organizuoti pareigūnų darbą skirtingą valandų skaičių per dieną, per savaitę ir netgi vieną ar kelis mėnesius leisti dirbti ilgiau, nei normali darbo laiko trukmė, tačiau artimiausiu metu, bet ne vėliau, kaip iki einamojo apskaitinio laikotarpio pabaigos, turi būti nustatyta mažiau darbo valandų. Esminis reikalavimas – per apskaitos laikotarpį negali būti viršyta VTS nustatyta darbo laiko trukmė, t. y. vidutiniškai 48 valandos per savaitę įskaitant viršvalandžius.

5. Darbo grafikai. Pagrindinis dokumentas, nustatantis pareigūno darbo dienos trukmę ir darbo laiko režimą – darbo grafikas, kurį patvirtina įstaigos vadovas. Kolektyvinėje sutartyje ar lokaliniuose vidaus reikalų įstaigos teisės aktuose turėtų būti nustatyta darbo grafikų sudarymo, skelbimo ir keitimo tvarka. Šiuose dokumentuose turi būti nustatyta, kad pareigūnai turi būti iš anksto supažindinami su grafikais iki šių grafikų įsigaliojimo. Rekomenduojame tvirtinti ilgalaikius grafikus, kad pareigūnų teisės žinoti ir planuoti savo darbo ir poilsio laiką būtų užtikrintos.

Grafikai gali būti keičiami esant būtinybei, apskaitinio laikotarpio viduryje, pvz., nustačius, kad konkretus pareigūnas išdirbo daugiau valandų nei buvo numatyta (pvz., pavadavo sergantį kolegą), suteikiant per likusį apskaitos laikotarpio tarpsnį tam pareigūnui daugiau poilsio dienų taip, kad apskaitos laikotarpio pabaigoje jo vidutinė darbo trukmė „išsilygintų“ ir neviršytų 48 valandų per savaitę. Pareigūnai turi būti iš anksto supažindinami su grafiko pakeitimais.

Vidaus reikalų įstaigos vadovas, sudarydamas grafikus, turi užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

6. Dėl pareigūnų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, suteiktino darbo laiko per apskaitinį laikotarpį. Darbdavys privalo suteikti pareigūnui, kuriam taikoma suminė darbo laiko apskaita, per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį tiek darbo valandų, kiek nustatyta. Darbdavys, siekdamas apskaičiuoti, kiek per apskaitinį laikotarpį priklauso pareigūnui, dirbančiam visą darbo laiką pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbti valandų, turėtų apskaičiuoti, kiek per šį laikotarpį bus darbo dienų pareigūnams, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita ir jie dirba visą darbo laiką penkias darbo dienas (40 valandų) per savaitę, ir gautą darbo dienų skaičių padauginti iš 8 valandų, arba atsižvelgti į minėtiems darbuotojams nustatytą darbo valandų skaičių per apskaitos laikotarpio mėnesius. Jei pareigūnas, dirbantis pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirba ne visą darbo laiką (pvz., puse etato ar pan.), tai jo valandų skaičius per apskaitinį laikotarpį yra proporcingai mažesnis.

Tuo atveju, jei pareigūnas dirba daugiau valandų nei priklauso, šias valandas viršijantis darbas laikytinas viršvalandiniu. Apskaičiuojant suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui tenkantį pareigūnų, kuriems nustatytas tokios pat trukmės darbo laikas, darbo laiką, atsižvelgiant į tą mėnesį tenkančias šventės dienas ir įvertinant Darbo kodekso (toliau – DK) 153 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl darbo laiko trumpinimo viena valanda prieššventinę dieną, gali skirtis šių pareigūnų darbo valandų skaičius.

7. Dėl pareigūnų darbo užmokesčio apskaičiavimo išdirbus daugiau ar mažiau valandų nei nustatyta per apskaitinį laikotarpį. VTS nenustato, kaip apskaičiuojamas pareigūno darbo užmokestis per apskaitinį laikotarpį išdirbus mažiau ar daugiau valandų nei priklauso. Kadangi pareigūnams nustatyta mėnesinė pareiginė alga, tai kiekvieną mėnesį šis darbo užmokestis išmokamas pareigūnui. Pasibaigus suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui, kaip nurodyta pirmiau einančiame punkte, suskaičiuojama ar pareigūnas viršijo įprastą (asmenų, dirbančių 5 darbo dienas (40 valandų) per savaitę) apskaitinio laikotarpio darbo valandų skaičių, ar jam iki šios normos trūksta dirbtų valandų skaičiaus. Vidutinį asmenų, dirbančių 5 darbo dienas per savaitę, mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių kiekvienais metais tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (pvz., 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. A1-789).

DK 149 str. nustato:

„Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą DK 195 straipsnio 1 dalis).“

Atsižvengiant į tai, kad nei VTS, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, kaip turi būti kompensuojama pareigūnui, dirbančiam pagal suminę darbo laiko apskaitą, išdirbusiam per apskaitinį laikotarpį daugiau valandų nei priklauso, taikytina DK 149 str. nuostata, kad darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Tačiau, kai pareigūnas per apskaitinį laikotarpį išdirba mažiau valandų nei jam priklauso, kadangi pareigūnų darbo užmokestį nustato VTS, taikytinas VTS, o ne DK, todėl pareigūno darbo užmokestis negali būti mažinamas, tokiu būdu netaikytinas apmokėjimas kaip už prastovą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu pareigūnas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, jam mokamas vadovaujantis teisės aktais nustatytas jo atlyginimas. Tačiau įstaigų vadovai, sudarydami grafikus, privalo užtikrinti, kad tokių prastovų nebūtų, ar jos būtų tik išskirtiniais atvejais.

8. Dėl nepertraukiamo poilsio trukmės. Taikant suminę darbo laiko apskaitą privalo būti garantuota VTS ir DK nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

8.1. Paros poilsis. Naujos redakcijos VTS 37 str. 4 d. leidžia nurodytiems pareigūnams organizuoti pamainas iki 24 val. per parą. Tais atvejais, kai tarnyba organizuojama ilgesnėmis nei 12 valandų pamainomis ir yra taikoma VTS 37 str. 4 d., DK 160 str. nuostatos dėl minimalaus paros poilsio netaikomos. Tačiau turi būti išlaikoma VTS 37 str. 4 d. garantija, kad nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos.

8.2. Savaitės poilsis. DK 161 str. 5 d. nustatytas savaitės 35 val. nepertraukiamasis poilsis turi būti taikomas. Pagal DK 161 str. 4 ir 5 d. abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės. Remiantis išdėstytu, suminės darbo laiko apskaitos režime vartojamos sąvokos „savaitės“ pradžia neturėtų būti siejama tik su pirmadieniu, o pabaiga – tik su sekmadieniu. Šiuo atveju savaitės pradžia ir pabaiga turėtų būti siejama su įvykiu, t. y. su savaitės nepertraukiamu poilsiu.

DK 161 straipsnyje yra įtvirtintos savaitės nepertraukiamojo poilsio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei - šeštadienis ir sekmadienis, išskyrus DK 161 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius) (DK 161 straipsnio 4 dalis). DK 161 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas, o tuo atveju, jei suminės apskaitos laikotarpiu yra nustatyta 5 darbo dienų savaitė, – abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, DK 144 straipsnio 3 dalies bei DK 149 straipsnio 1 dalies kontekste savaitė yra 7 iš eilės einančios kalendorinės dienos, tačiau taikant suminę darbo laiko apskaitą, konkrečios savaitės pradžia yra pirmoji darbo diena po kiekvieno savaitės nepertraukiamojo poilsio.

9. Dėl darbo laiko prieššventinę dieną. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus (DK 145 straipsnis). Pareigūnams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbantiems švenčių dienos išvakarėse, kaip ir kitiems pareigūnams, privalo būti sutrumpinta darbo dienos trukmė viena valanda. Tuo atveju, kai nėra galimybės dirbantiems švenčių dienos išvakarėse pareigūnams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, sutrumpinti darbo dienos trukmę viena valanda, tai ši valanda turėtų būti apskaitoma kaip viršvalandinis darbas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-3218/2011).

10. Dėl pareigūnų ligos ir atostogų laikotarpio suminės darbo laiko apskaitos režimo. Nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose suminę darbo laiko apskaitą, nėra aptariama, ar darbuotojo ligos ir (ar) atostogų laikotarpis yra įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį, tačiau Direktyvos 2003/88/EB 16 straipsnio b punkto 2 dalyje yra įtvirtinta, kad darbuotojo nedarbingumo ir (ar) atostogų laikotarpis nėra traukiamas į suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį.

Remiantis išdėstytu, darbdavys, siekdamas apskaičiuoti maksimalų valandų skaičių (pagal 40 valandų darbo savaitės trukmę) per apskaitinį laikotarpį nurodytam pareigūnui, turėtų neįtraukti nei ligos, nei atostogų laikotarpių. Pavyzdžiui, suminė darbo laiko apskaita padaliniui yra įvedama vienam mėnesiui, per kurį padalinio pareigūnas sirgo ar atostogavo 4 kalendorines dienas. Siekiant apskaičiuoti, kiek per apskaitos laikotarpį priklausė dirbti minimam pareigūnui (pagal 40 valandų darbo savaitės trukmę), reikia apskaičiuoti, kiek buvo tą mėnesį darbo dienų, neįtraukiant į minimą laikotarpį ligos ir atostogų laikotarpių, ir gautą darbo dienų skaičių padauginti iš 8 valandų. Gauta valandų suma yra maksimalus (pagal 40 valandų darbo savaitės trukmę) nurodytam pareigūnui suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbo laikas, o jį viršijantis darbo laikas yra laikomas viršvalandžiais. Kitas pavyzdys: pareigūnas sirgo 2 dienas, bet pagal grafiką tos dvi dienos yra pareigūno poilsio dienos. Tokiu atveju pareigūno to laikotarpio maksimalus (nustatytas) darbo valandų skaičius nemažinamas. Trečia situacija: pareigūnas serga arba atostogauja 5 dienas, o šeštadienį pagal grafiką jam nustatyta darbo pamaina. Tokiu atveju pareigūnui nustatytas to mėnesio darbo laikas sumažinamas tiek valandų, kiek valandų jis turėjo dirbti pagal grafiką ligos ar atostogų laikotarpiu.

11. Dėl darbo poilsio dieną. Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnyje nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant tarnautojui per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų (pagal 41 straipsnio 7 dalį).

12. Pažymėtina, kad darbas poilsio dieną priskiriamas viršvalandiniam darbui, tačiau šiuo atveju darbdavys, apmokėdamas už minimą darbą, turi vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 1 dalimi ir apmokėti už šią dieną dvigubai. Tokią poziciją yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451 (Teismų praktika, 2007-03-20, Nr. 26). Teismas konstatavo, kad DK 194 straipsnis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis, nustatantis mokėjimą už viršvalandinį ir nakties darbą, netaikytinas. Atsižvelgus į tai, už darbą poilsio dieną pagal grafiką mokamas nustatytas darbo užmokestis viengubu tarifu. Už darbą naktį pagal grafiką mokama ne mažiau kaip pusantro pareigūno darbo užmokesčio.

Tuo atveju, jei pareigūnas dirba savo poilsio dieną, t. y. pagal grafiką ji yra poilsio, o ne darbo diena, tai minėta diena yra apmokama dvigubai kaip už darbą poilsio dieną ir įskaitoma į suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį, tačiau šis pareigūno poilsio dieną ne pagal grafiką faktiškai dirbtas laikas apskaitos laikotarpio pabaigoje nėra papildomai apmokamas kaip viršvalandinis darbas.

Tuo atveju, jei pareigūnas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 7 dalimi pageidauja, kad darbdavys už darbą poilsio dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, suteiktų papildomą poilsio dieną suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu, tai minima diena nebus laikoma viršvalandiniu darbu, ir apmokama kaip darbo diena pagal grafiką, o poilsio diena – vidutiniu darbo užmokesčiu.

13. Dėl viršvalandinio darbo. DK 149 straipsnio 2 dalimi yra įtvirtinama viršvalandžių ir darbo valandų, kurių darbdavys negali suteikti darbuotojui, dirbančiam minėtu režimu, kompensavimo tvarka, t. y. jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Vadovaujantis VTS 37 straipsniu darytina išvada, kad viršvalandžiai už atskirus apskaitos laikotarpio mėnesius nėra skaičiuojami ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra išskiriami (žymimas bendras faktiškai dirbtas laikas) - viršvalandžių suma įvertinama tik apskaitos laikotarpio pabaigoje. Jei apskaitos laikotarpiu viršijamas pareigūnui nustatytas darbo valandų skaičius, už šį laiką apmokama kaip už viršvalandinį darbą, arba pareigūno pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį.

Taip pat paminėtina, kad tuo atveju, kai pareigūnas pageidauja, kad jam būtų suteikiama poilsio diena (dienos), mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, tai toks poilsio laikas yra suteikiamas per kitą apskaitinį laikotarpį kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Tokiu atveju darbdavys, siekdamas apskaičiuoti maksimalų valandų skaičių (pagal 40 valandų darbo savaitės trukmę) per kitą apskaitinį laikotarpį nurodytam pareigūnui turėtų į apskaitą neįtraukti darbuotojui suteiktų papildomų poilsio dienų už praėjusį apskaitinį laikotarpį (kaip ir nedarbingumo bei atostogų laikotarpių).

14. Šios rekomendacijos gali būti keičiamos, atnaujinamos ir papildomos atsižvelgiant į suminės darbo laiko apskaitos taikymo vidaus reikalų statutinėse įstaigose problemas ir neaiškumus.

VRM informacija