Lietuvos policija skelbia pastebinti nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti ginklo į rankas. Fiksuojama, kad pernai, lyginant su 2016-aisiais, nepilnamečių, kurie įtariami žmogžudystės įvykdymu, skaičius išaugo bemaž trigubai. Savo ruožtu profesinės sąjungos abejoja, ar po policijos reformos įgyvendinimo panaikinus nepilnamečių reikalų veiklos grupių institutą (pareigybes ir aprašą) efektyviai vykdomas darbas su nepilnamečiais.

Delfi skelbia, kad paauglių nužudytų asmenų užfiksuota nėra taip daug, dažniausiai nepilnamečiai žudo ne po vieną, o būriuojasi į grupes. Pastebėta, kad vykdant nusikaltimus grupėse, labai didelį poveikį tam turi atskiri jų nariai, turintys tam tikrą statusą ar pripažinimą grupėje, o likę gali net nenorėti vykdyti nusikalstamos veikos. Neretai gali būti naudojamas kitų narių fizinis ar psichologinis smurtas, kad nusikaltimas būtų įvykdytas.

Įtakos nusikaltimams turi ne tik socialinė aplinka, kurioje užaugo nepilnamečiai, bet taip pat ir viešoji erdvė, kuri neretai formuoja iškreiptą pasaulėžiūrą, taip pat bendraamžių daromas spaudimas.

Plačiau skaitykite Delfi straipsnyje: https://m.delfi.lt/kriminalai/article.php?id=76936009#

Anot Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, apie nepilnamečių prevencijos priemones buvo kalbėta ne kartą prieš policijos reformos pradėjimą ir akcentuojama reformos metu.

„Ankstyvoji prevencija, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo taikymas – galimybė įtakoti ar apriboti nepilnamečių elgesį. Tačiau, panaikinus nepilnamečių reikalų veiklos grupių institutą, situacija vis blogėja ir pradeda darytis nevaldoma. Jau ir savivaldybės atstovai pastebi, kad kelis kartus sumažėjo posėdžių dėl minėto įstatymo taikymo”, - teigia V. Jagminas.

Pareigūnai pastebi, kad buriasi nepilnamečių grupuotės, kurie vykdo nusikalstamas veikas, kas perauga į sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, apie tai kalba ir statistika. Anot profesinės sąjungos atstovų, policijoje panaikinta pareigūnų į rizikos grupes patenkančių nepilnamečių individualios prevencijos bei kontrolės specializacija, nėra sukurtos sistemos tam reiškiniui valdyti.

„Pareigūnai šioje srityje vykdo veiklą kas kaip moka. Yra išlikę gal keli buvusių nepilnamečių reikalų veiklos grupių pareigūnai, kurie turi patirties šioje srityje. Kad ir kaip būtų neturint tinkamo reglamentavimo ši sritis vis labiau tampa apleista, nepilnamečių nusikalstamumas auga ir, tikėtina, toliau augs. Su vis didesnėmis problemomis susiduria mokyklos, socialiniai pedagogai. Nors policijos vadovybė ir akcentavo, kad prevencijos funkcijas turėtų perimti socialiniai pedagogai ir vaiko teisių specialistai, jie tam neturi pakankamai žinių ir kompetencijos”, - pasakoja V. Jagminas.