Pagalba
2900
narių
6
organizacijos
Pagalba
Profesinės sąjungos kreipėsi į Vyriausybę dėl dėl planuojamų Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų
2022-09-28

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Regionų profsąjungos federacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į šalies Vyriausybę dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Pateikiame pilną kreipimosi tekstą.

 

DĖL VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

Lietuvos valstybės tarnautojus ir statutinius pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos, susipažino su atnaujintu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. 22-9948(3), kuriuo siūloma Valstybės tarnybos įstatymą išdėstyti nauja redakcija (toliau – Projektas), ir teikia vieningą poziciją dėl kelių su Projektu susijusių esminių problemų.

 

Projekto parengimą sąlygojusios priežastys

 

Profesinės sąjungos reiškia susirūpinimą tiek dėl Projekto nuostatų, kurios blogina valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tiek dėl Projekto rengėjų nekorektiško elgesio –  visuomenei pateikiamos informacijos, bandančios sumenkinti valstybės tarnautojų gebėjimus.

 

Projekto rengėjai akcentuoja nepakankamą valstybės tarnybos efektyvumą. 2019 metais atliktas Tarptautinis valstybės tarnybos veiklos efektyvumo tyrimas. Pagal tarptautinį InCiSE valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuvos valstybės tarnyba užima 20 vietą iš 38 tyrime dalyvavusių šalių, t. y. praktiškai per vidurį. Gaila nepaminėta, kurią vietą užima Lietuvos valstybės tarnautojai pagal darbo užmokestį. Kaip teigia Projekto rengėjai, šis tyrimas atskleidžia valstybės tarnautojų  įgūdžių ir gebėjimų trūkumą. Visgi atkreiptinas dėmesys į kelis aspektus.

 

Pirma, skaičiai paimti iš konteksto yra nekorektiški, neįvardina tikrųjų neigiamų įverčių priežasčių –  per daug politizuoti valstybės valdymo procesai ir nulinė tarnautojų įtaka valstybės procesams.

 

Antra, tyrimo rezultatai buvo gauti remiantis gyventojų apklausomis, kurias EBPO vykdė prieš aštuonerius metus, t. y. 2014-2015 metais. Ši apklausa ir tyrimų rezultatai neapima vieno svarbiausio per šį laiką įvykusio fakto – 2018 metų valstybės tarnybos reformos ir jos rezultatų.

 

Trečia, Projekto rengėjai nepateikė jokios Projekto (ir jį lydinčių teisės aktų projektų) kaštų ir naudos analizės.

 

Dėl profesinių sąjungų veiklos garantijų valstybės tarnyboje

 

Projekte nėra numatyta jokio teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla ir garantijomis. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnyboje egzistuoja tam tikri ypatumai, kurių privataus sektoriaus darbo teisinius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) neapima. Pavyzdžiui, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimo valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir t. t. Manome, kad Projektu siekiama minimizuoti profesinių sąjungų ir pačių tarnautojų įsitraukimą į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą (atsisakoma didesnio valandų, skirtų vykdyti profesinių sąjungų atstovų veiklą, skaičiaus).

 

Ypatingą dėmesį atkreipiame į viešosios ir privatinės teisės reguliavimo principų skirtumus – neįtvirtinus tinkamo teisinio reguliavimo Projekte, kyla rizika, kad dalis privatinės teisės nuostatų valstybės tarnyboje negalios dėl viešosios teisės principo „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama.“

 

Dėl bazinio dydžio

 

Nepritariame siūlymui bazinį dydį peržiūrėti kas trejus metus. Bazinis dydis privalo būti peržiūrimas kiekvienais metais. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad Projektu siūlomi pakeitimai būtini siekiant modernizuoti valstybės tarnybą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau siūlymas bazinį dydį peržiūrėti kas trejus metus tik dar labiau skatins tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių, kur atlygis kyla kasmet. Šalies vidutinis darbo užmokestis, kaip rodo praktika, per 3 metus gali gana reikšmingai padidėti. Tokiu atveju tarnyba valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose išlieka nepatraukli. Iš esmės tai prieštarauja Projekto tikslams.

 

Dėl darbo apmokėjimo sistemos, motyvacinės sistemos

 

Šiame Projekte visiškai nėra sprendžiamas motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams klausimas. Valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės naikina iš esmės vieninteles įstatyme likusias socialines garantijas, nepriklausančius nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamus būtent už tarnybą valstybei (naikinamas priedas už stažą, ilgesnės trukmės atostogos). Valstybė, kaip darbdavys, Projekte savo tarnautojams nenumato nė vienos motyvacinės priemonės, rinktis valstybę, o ne privačią įmonę, kaip darbdavį. Valstybė, kaip darbdavys, siūlo ženkliai didinti pareiginę algą politikams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams, o valstybės tarnautojams siūlo turėti viltį, kad pareiginę algą galbūt padidins kompetentingas vadovas.

 

Nepritariame Projekto siūlymui naikinti ilgesnės trukmės kasmetines valstybės tarnautojų atostogas ir kitas socialines garantijas. Projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl  naikinama praktiškai vienintelė tarnautojui likusi garantija, tiesiog yra toks tikslas, kad valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal Darbo kodeksą privačiame sektoriuje. Siūlome palikti galiojantį teisinį reglamentavimą dėl ilgesnės trukmės kasmetinių atostogų. Nepritariame ir Projekto siūlymui atsisakyti valstybės tarnautojams mokamo priedo už stažą valstybei.

 

Profesinėms sąjungoms kelia nerimą Vidaus reikalų ministerijos retorika dėl valstybės tarnautojų skaičiaus. Projekto rengėjai viešai sako, kad  šiuo metu valstybės tarnautojų yra 27 tūkst., tačiau, kiek jų liks įsigaliojus Projektui, priklausys nuo įstaigų vadovų.  Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta diskrecija patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad sumažintas valstybės tarnautojų skaičius tiesiogiai padidins darbo krūvį likusiems tarnautojams, sumažins teikiamų paslaugų visuomenei kokybę. Vadovai neturės galimybių didinti atlygio kitais būdais nei mažinant tarnautojų skaičių, nes Projekto įgyvendinimas nekoreliuoja su asignavimų didinimu. Iš esmės valdymas perduodamas vienam vadovui, kuriam suteikiami įgaliojimai keisti esamą sistemą, tačiau nenumatomi jokie valstybės tarnautojų apsaugos mechanizmai – didinama atotrūkis tarp darbdavio ir darbuotojo, kuris yra silpnesnės darbo santykių šalis.

 

Projekto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad siekiama pabloginti valstybės tarnautojų darbo sąlygas, ir kyla reali grėsmė, kad reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą.

 

Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta, profesinės sąjungos siūlo įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, pritarti pateiktiems profesinių sąjungų siūlymams ir atitinkamai papildyti Projekto nuostatas.

---

 

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas

 

Regionų profsąjungos federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis

 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė

 

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigųdarbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė

 

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?