Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Profesinė sąjunga: reformos turi duoti teigiamus pokyčius, o ne griauti valstybės tarnybos sistemą
2022-08-19

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) mano, kad parengtas Valstybės tarnybos įstatymo projektas neišspręs opių valstybės tarnybos problemų ir nepadės sukurti efektyvesnės valstybės valdymo sistemos. Priešingai, planuojama reforma gali galutinai sugriauti kol kas ir taip trapų Lietuvos valstybės valdymą. Parengtas įstatymo projektas diskriminuoja valstybės tarnautojus, nes jiems trumpinamos atostogos, naikinami priedai už darbo stažą, nenumatomas darbo užmokesčio padidėjimas.

 

„Giname valstybės tarnautojų interesus, tad negalime pritarti, šios žmonių grupės, socialines ir ekonomines garantijas iš esmės naikinančiai reformai. Tai yra akivaizdus valstybės tarnautojų diskriminacijos pavyzdys. Labai tikiuosi, kad Valstybės tarnybos įstatymo projektas nevirs kūnu. Jei matysime, kad į mūsų argumentus nėra atsižvelgiama, neatmetame kraštutinių priemonių ginant savo narių teises ir interesus“, – sako LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

 

Anot profesinių sąjungų atstovų, dabartinė Vyriausybė pripažįsta valstybės tarnyboje egzistuojančias problemas, tačiau spręsti jas bando visiškai klaidingu būdu. „Tai yra sena Lietuvos problema. Ją vienaip ar kitaip bandė spręsti visos iki šiol buvusios Vyriausybės, tačiau sprendimai nebuvo orientuoti į pokyčius iš esmės. Nebuvo užtikrinamas nuoseklus, tvarus ir pakankamas finansavimas, todėl buvo neįmanoma tikėtis esminių kokybinių pokyčių, didinančių valstybės tarnybos efektyvumą, konkurencingumą, patrauklumą“, – sako V. Laukys.

 

Valstybės tarnautojai privalo laikytis veiklos ir tarnybinės etikos principų, atsakomybės, atvirumo, efektyvumo, kūrybingumo, lankstumo, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, politinio neutralumo, profesionalumo. Jie turi būti nepriekaištingos reputacijos ir dar papildomai turės atitikti lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimus. „Visa tai – suprantami dalykai. Tačiau kol kas visiškai nėra aišku kas ir kaip, pavyzdžiui, turės vertinti šią lojalumo atitiktį? Pagal kokius kriterijus tai bus daroma? Ir pagal kokius kriterijus bus atliekamas šis vertinimas. Nepamirškime ir to, kad valstybės tarnautojai dar privalo vengti interesų konflikto, teikti turto bei pajamų deklaracijas, kiekvienais metais yra vertinama jų tarnybinė veikla. Turint specifinius reikalavimus, tarnautojai turi turėti ir specifines garantijas. Visgi dabar elgiamasi priešingai: reikalavimai griežtinami, o socialinės garantijos naikinamos“, – sako LAASDPS atstovė Dijana Rupeikienė.

 

Anot jos, kaip pavyzdį galima paminėti valstybės tarnautojų atostogas, kurios bus suteikiamos pagal Darbo kodekso nuostatas. „Jos tiesiog trumpės. Trumpinamos kasmetinės atostogos, nebeliks atostogų, kurios suteikiamos artimųjų giminaičių mirties atveju. Taip pat nebeliks iki 2 darbo dienų per mėnesį išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą“.

 

Tarnautojams taip pat planuojama naikinti teisę į priedą už darbo stažą valstybės tarnyboje, nors čia esamas darbo užmokestis ir taip yra nekonkurencingas. „Šis priedas buvo viena iš galimybių išlaikyti valstybės tarnautojus sistemoje. Jos atsisakius kils reali grėsmė, kad kompetentingi valstybės tarnautojai pasirinks privatų sektorių”, – stebisi V. Laukys.

 

Nesusipratimu profesinių sąjungų atstovai vadina ir bandymus keisti darbo užmokesčio sistemą.

 

„Vien jau todėl, kad papildomų lėšų šalies biudžete darbo užmokesčio didėjimui tiesiog nėra numatyta. Tai reiškia, kad padidėjus pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui bus tiesiog perskaičiuojami pareiginės algos koeficientai. Bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Pirmą kartą bazinį dydį siūloma peržiūrėti 2025 m., rengiant 2026 m. biudžetą. Šiuo atveju, valstybės tarnautojai, netekę visų socialinių garantijų, pertvarką pasitiks ne tik su mažesniu darbo užmokesčiu, bet ir praradę teisę trejus metus sulaukti padidėjusio bazinio dydžio“, – piktinasi D. Rupeikienė. „Reformos turi būti diegiamos sistemiškai, o ne tarnyboje kuriant atskirus luomus. Dabar gi matome bandymus sudaryti išskirtines sąlygas vadovams ir aukšto rango pareigūnams, tuo tarpu eiliniai tarnautojai bus nustumti į paraštes“.

 

Parengtas įstatymo projektas neprisideda ir prie socialinio dialogo stiprinimo. Mat juo ribojama profesinių sąjungų veikla. Pavyzdžiui, nėra reglamentuojamas kolektyvinių sutarčių sudarymas, kiti profesinių sąjungų veiklos aspektai.

 

„Galima sakyti, kad kuriama vienvaldystės sistema, kurioje darbo užmokesčio dydis tiesiogiai priklausys nuo įstaigos vadovo, įstaiga susikurs savo darbo apmokėjimo sistemą bei taisykles, o specialistų algos galės skirtis keliais kartais. Kasmetinių vertinimų metu valstybės tarnautoją įvertinus nepatenkinamai, bus galima tiesiog jį atleisti iš einamų pareigų, be teisės kreiptis į vertinimo komisiją. Nes jos tiesiog nebeliks. Profesinėms sąjungoms nedalyvaujant institucijų sprendimų priėmimo procese didės vadovų subjektyvumo rizika. Sakykime, darbo užmokesčio augimas priklausys tik nuo jų. Netrukus galime atsidurti situacijoje, kurioje nepotizmas ir vėl bus norma. O ypač, jei įstaigų darbo užmokesčio biudžetai nedidės. Tuomet bene vienintelė galimybė kelti atlyginimus lojaliesiems bus atleidžiant kitus tarnautojus“, – sako V. Laukys.

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?