Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Prezidento rinkimai 2019: Valdemar Tomaševski požiūris į teisėsaugą ir teisėtvarką
2019-05-10

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas visiems kandidatams į šalies Prezidentus pateikė 6 klausimus, susijusius su Lietuvos teisėsaugos ir teisėtvarkos situacija. Šiandien pristatome Jums europarlamentaro ir kandidato Valdemar Tomaševski, ketvirtojo pateikusio savo atsakymus, požiūrį.

 

Kaip Jūs, kaip Lietuvos pilietis ir gyventojas, vertinate dabartinę šalies teisėsaugos / teisėtvarkos būklę?

 

Vertinu neigiamai. Per 29 mūsų nepriklausomos valstybės gyvavimo metus iškilo poreikis keisti Lietuvos teisingumo sistemą – sukurti efektyvesnę, patikimą ir prieinamą eiliniam piliečiui. Turime siekti tokio teisėsaugos ir teisėtvarkos modelio, kuris leistų piliečiams greitai ir efektyviai kovoti už savo teises bei užtikrintų bausmės už įvykdytą nusikaltimą neišvengiamumą.

 

Labai neigiamas pavyzdys yra 2019 m. teisėjų ir advokatų korupcijos byla. Reikia įpareigoti ir įgalinti tarnybas, kovojančias su korupcija (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba), sustiprinti darbą tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurios ypač jautrios korupcijai (aukcionai, teismai, viešieji pirkimai ir kt.). Taip pat reikalinga įstatymiškai įtvirtinti politikų imuniteto ir senaties termino panaikinimą kriminalinių ir korupcinių bylų srityje.

 

Tiesioginė priemonė, atbaidanti nuo nusikaltimų vykdymo – veiksmingas ir rezultatyvus teisinis mechanizmas, leidžiantis perimti valstybės iždo labui turtą, nustačius neteisėtą praturtėjimą iš nusikaltimo. Ketinu imtis įstatyminių iniciatyvų, kurios padidintų valstybės valdininkų atsakomybę ir baudžiamumo neišvengiamumą už jų nusižengimus ar tyčinį teisės pažeidimą, siekiant gauti materialinės naudos.

 

Kaip manote, ar šalies prezidentas turi pakankamai galių ir svertų keisti ir stiprinti teisėsaugą ir teisėtvarką? Jei taip, kokiais būdais ir kokiomis kryptimis stiprinsite Lietuvos teisėsaugą ir teisėtvarką? 

 

Prezidentas turi pakankamai galių, bet teisingumo sistemos tobulinimui reikia politinės valios, nuoseklumo ir aiškaus veiksmų plano. Ieškosiu politinio konsensuso, teisiškai sujungiant teisingumo ministro ir generalinio prokuroro pareigas į vieną pareigybę. Teisingumo ministras būtų įgalintas vykdyti realias reformas, taptų tiesiogiai atsakingas už teismų sistemos veiklos tobulinimą. Siekdamas padidinti teismų nešališkumą ir objektyvumą, taip pat sumažinti bet kokį spaudimą teismams, dar 2009 m. savo kandidato į prezidentus programoje siūliau, ir vis dar raginu, įtvirtinti Lietuvos teisinėje sistemoje prisiekusiųjų teismo instituciją. Ši institucija pasitvirtino daugelyje šalių, prisidėdama prie piliečių pasitikėjimo teisingumo institucijomis didinimo ir gyvenimo valstybėje demokratizavimo.

 

Man nepritrūks ryžto vetuoti įstatymus, kurie prieštarautų piliečių interesams ir tarnautų neformalioms verslo ar politikos grupuotėms.

 

Prezidentas turi plačias galimybes įtakoti viešojo gyvenimo standartus per atitinkamą kadrų politiką. Šioje srityje įsipareigoju rinkėjams – netvirtinti ministerijų pareigose ir kitose svarbiose valstybės funkcionavimo pareigose kandidatų su abejotina reputacija ir (ar) asmenų, neturinčių atitinkamų profesinių kvalifikacijų ir moralinio stuburo.

 

Daugelis teisėsaugos ir teisėtvarkos įstaigų šiuo metu išgyvena vienokius ar kitokius pokyčius / reformas. Kaip juos vertinate?

 

Kiekviena pertvarka ir reforma turėtų būti vykdoma labai atsakingai. Pritariu pareigūnų darbo sąlygų gerinimui ir darbo užmokesčio didinimui už pasiektus gerus rezultatus, bet esu prieš  pareigūnų skaičiaus mažinimą ypač teisingumo užtikrinimo, saugumo ir prevencinėse srityse. Svarbiausia, kad gyventojai jaustųsi saugiai ir tikėtų teisingumo užtikrinimu.

 

Kaip manote, su kokiais didžiausiais iššūkiais šiuo metu susiduria Lietuvos statutiniai pareigūnai?

 

Statutiniai pareigūnai susiduria su daugybę iššūkių: dažnos reformos, didelė pareigūnų kaita, nepakankamai geros darbo sąlygos, socialinio dialogo trūkumas. Kaip jau minėjau, šioms problemoms spręsti reikia labai atsakingai vykdyti reformas ir vadovų atrankas. Papildomą finansavimą tarnyboms siūlau gauti apmokestinant bankus 0,4 proc. metiniu tarifu, efektyviai kovojant su korupcija, ištraukiant pinigus iš šešėlio.

 

Ar kadenciją baigianti šalies vadovė buvo pakankamai aktyvi sprendžiant teisėsaugos ir teisėtvarkos problemas?

 

Šalies vadovės aktyvumą, ne tik aš, bet Lietuvos žmonės vertina neigiamai, nes jaučia teisingumo stoką, bausmių išvengiamumą, tam tikrų procesų politizavimą.

 

Ar Jums asmeniškai paskutiniu metu teko susidurti su Lietuvos statutiniais pareigūnais? Kokį įspūdį paliko šis / šie susitikimai?

 

Susitikimuose su pareigūnais visada prieinu išvados, kad tarnybos sistemą reikia nuolat tobulinti, o tuo turi rūpintis visų pirma politikai bei vadovai ir, žinoma, eiliniai pareigūnai.

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?