Vakar, aptarti prioritetus dėl biudžeto paskirstymo, Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) susitiko statutinių įstaigų profesinių sąjungų bei ministerijos atstovai. Susitikime dalyvavo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas S. Džiautas, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkė I. Kursevičienė, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, viceministras V. Dmitrijev, ministerijos kanclerė J. Petkuvienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas R. Liubajevas, Lietuvos policijos generalinis komisaras R. Požėla, Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado pavaduotojas A. Paulauskas bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius R. Kiškis.

Susitikimo tikslas – aptarti, kokios sritys biudžete yra svarbiausios, kurioms trūksta daugiausia finansavimo bei kaip susidėlioti prioritetus.

„Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui daugiausiai aiškumo norisi dėl ugniagesių. Tai, ko prašome – nėra siekiamybė, tai Valstybės kontrolės standartas, kuris reglamentuotas Vyriausybės nutarimu, tačiau ministerija jo nesilaiko. Lėšų dirbančių žmonių skaičiaus papildymui, darbo kokybės gerinimui, ekipuotei nebuvo rasta per ketverius metus. Dėl dabartinės geopolitinės situacijos tai turėtų būti prioritetu. Jei ateitų diena X, savanoriai eitų kariauti pirmieji, tarp jų ir daugybė gaisrininkų. Kas užimtų jų vietą?“, – teigia NPPSS pirmininkas Saulius Džiautas.

LPDPS pirmininkės Inetos Kursevičienės teigimu, dažnas pareigūnas nuogąstauja, jog turint papildomų įsipareigojimų: būsto paskolų ar mažamečių vaikų ir gaunant 1100-1200 eurų atlyginimą – išgyventi sunku, o kur dar ir kelionės į/iš darbo, kurios dažniausiai taip pat nėra kompensuojamos.

„Atlikome mūsų narių apklausą: ar jie yra patenkinti atlyginimų padidėjimu? Koks atlyginimas reikalingas, kad jie pasiliktų tarnyboje, o nesirinktų didesnį darbo užmokestį turinčią profesiją? Jų atsakymas, jog jiems padėtų didesnis atlyginimas. Kokio atlyginimo augimo reikėtų, kad pareigūnas jaustųsi patogiai? Nuo 300 iki 400 eurų į rankas prie dabartinio atlyginimo“, – įžvalgomis dalinosi I. Kursevičienė.

Pareigūnų manymu, jiems turėtų būti skiriamas orų gyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, socialinės garantijos bei kelionių į bei iš darbo apmokėjimas.

Viceministras V. Dmitrijev patikino, jog siekis pritraukti naujus žmones ir juos motyvuoti yra pagrindinis ministerijos poreikis, tam pritaria ir susirinkę Lietuvos policijos, VST bei VSAT vadovai. Visgi, pokyčiai dėl darbo užmokesčio taip pat išlieka prioritetu. VRM kanclerės J. Petkuvienės teigimu, ministerija daugiausiai dėmesio kreipia pareigūnų darbo sąlygų, socialinių garantijų gerinimui, užmokesčių augimui. Šiuo metu numatyta 73 mln. eurų darbo užmokesčio didinimui. Būtinybė yra turėti 42 mln. eurų. civilinės saugos prioritetui, sričiai, kuri per ketverius metus buvo gaivinama, taip pat pareigūnų aprūpinimui, karinio standarto įgyvendinimui.

Ministrė A. Bilotaitė antrino VRM atstovams, jog darbo užmokestis turi augti, o esamus pareigūnus reikia išlaikyti darbo vietose. Ministrės teigimu, šiuo metu darbo užmokestis auga nepakankamai, kad pareigūnai jaustųsi saugiai ir tikisi, jog su nauju biudžetu bus gerinamos sąlygos.

„Visada buvau ir būsiu pareigūnų pusėje, kad jų garantijos išliktų. Dėl pensijų „grindų“ turėjome nemažai diskusijų su Sauliumi Džiautu, tai turime išspręsti. Suprantu, kad pensijų pakeitimai sukelia tam tikrų diskusijų pareigūnų bendruomenėje ir žmonės pradeda mąstyti ar pasilikti, ar ne. Mano pasiūlymas Socialinės apsaugos ministerijai, jog reikia dialogo, informacijos, komunikacijos aiškinant ir nepaliekant žmonių su įvairiais gandais, pasvarstymais. Žmonės ne visi paskaito ir ne visi turi galimybę skaityti projektus kurie yra svarstomi“, – apibendrino ministrė.