Sprintas: kuris pažadės daugiausiai?

Paklausti, kaip vertina viešojo saugumo būklę Lietuvoje, kandidatai į postą padėties nedramatizuoja, tačiau akcentuoja saugumo priemonių stiprinimą mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse.

„Bronis Ropė ir Zigmantas Balčytis linkę atsakomybę dėl situacijos primesti buvusioms valdžioms. Artūras Paulauskas temą nukreipia kita linkme, link teisingumo. Keista, kad niekas neakcentuoja priemonių saugumui didinti“, - stebisi M. Jurkynas.

Visi rinkimų dalyviai teigia suprantantys, jog teisėsaugos sistemai trūksta finansavimo, o patiems pareigūnams – didesnių atlyginimų ir socialinių garantijų užtikrinimo. Tik čia vėl trūkstaproblemų sprendimo būdų.

„Paimkime, pavyzdžiui, NaglįPuteikio pasisakymus, kuris apeliuoja į socialinį teisingumą ir kalba apie politikų atlygio mažinimą, nors išlaidos Seimo narių atlyginimams, lyginant su teisėsaugos sektoriaus lėšomis, - gana menkos“, - pastebi M. Jurkynas.

Pasak politologo, kandidatai pervertina du dalykus: „Pirma, prezidento vaidmuo įstatymų siūlymo procese yra menkas. Vyriausybė rengia daugiausiai įstatymų projektų. Svarstant biudžetą teisėsaugos klausimai tampa lygiaverčiais su kitais ir niekas jų į pirmą vietą nestato. Taip būtų bet kurio kandidato prezidentavimo ir biudžeto formavimo atveju“.

NPPSS vadovas Vladimir Banel sutinka su M. Jurkynu ir tvirtina, jog kandidatai išties žada daugiau nei galėtų nuveikti. „Juk gyvename ne Rusijoje ir ne Baltarusijoje. Pavyzdžiui, beveik visi kandidatai žada, jog jiems tapus Prezidentu pareigūnų darbo užmokestis didėtų, tačiau konkretumo čia nėra. Kaip, kokiomis priemonėmis tai bus padaryta, iš kur paimsime papildomas lėšas? Tai man  leidžia teigti, kad teisėsaugos problemas kandidatai išmano labai paviršutiniškai. Kaip ir menkai nutuokia apie būtinus sprendimus“, - teigia V. Banel.

M. Jurkynas pastebi, jog kandidatai kalba apie asignavimų didinimą, nors ne prezidentas tai sprendžia, o Seimas, priimdamas biudžetą. „Čia vėl norisi atkreipti dėmesį į NaglioPuteikio nuomonę, kuris, sakyčiau, populistiškai kalba apie finansavimo problemų palyginimą su Seimu, tarsi Seimo narių atlyginimų sumažinimas išspręstų teisėsaugos finansavimo poreikius“, - teigia M. Jurkynas.

Statutinius pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos atstovai pastebi, jog niekas iš kandidatų nekalba ir apie teisėsaugos sistemos efektyvumo didinimą, jos optimizavimą.

„Štai, pavyzdžiui, Danijoje kaip ir Lietuvoje yra apie 10 tūkstančių policininkų, o gyventojų vos ne dvigubai daugiau. Ten sistema veikia puikiai, policininkų atlyginimai dideli, profesija geidžiama ir gerbiama, o viešojo saugumo lygis - vienas didžiausių pasaulyje. Kodėl? Nes sistema apgalvota ir sustyguota. Vietoj gerosios patirties integravimo mūsų politikai užsiima kėdžių stumdymais, postų dalybomis, o ne esminiais darbais“, - tvirtina NPPSS vadovas. 

M. Jurkynas, vertindamas kandidatų požiūrį į socialinį dialogą, pastebi skirtingas kryptis. „Puteikis mano, jog teisėsaugos skurdo šaltinis – politikų arogancija. Ropei ne kaip kairiesiems politikams svarbus profesinių sąjungų vaidmuo. Kiti dalyviai pastebi gerėjančią socialinio dialogo situacijątarp pareigūnųir visuomenės, tačiau akcentuoja, jog tobulėti tikrai yra kur“, - komentuoja politologas.

Pirmas darbas vardan teisėsaugos gerovės – miglotas

NPPSS domėjosi, koks bus pirmas darbas, kurį, gavę garbųjį postą, padarys mūsų kandidatai.

N. Puteikis vėl grįžta prie Seimo narių atlyginimų – jis pavestų suskaičiuoti, koks yra skirtumas tarp vidutinio Skandinavijos policininko ir aukščiausio politiko algos, o skirtumą, kuris yra Lietuvoje, grąžintų į biudžetą. Taip, pasak jo, prasidėtų teisėsaugos ir teisingumo reforma.

Vilniaus meras į pasitarimą sukviestų naują ministrų kabinetą ir užduotų klausimą, ar jie palaikopareigūnų apmokėjimo sistemos pertvarką, atskiriant atlygį nuo valstybės tarnautojų ir paskiriant vidaus tarnybos įstatymui. Jeigu kandidatas į Premjerus ir kabinetas tam pritartų, tokį kabinetą jis teiktų tvirtinti Seimui.

Ignalinos meras konkretumo vengia ir teigia kalbėsiąs su Vidaus reikalų ministru ir sieksiąs, kad pareigūnai būtų patenkinti. A.Paulauskas suka panašiu keliu – koncentruojasi ties teisingumu, per ilgaistyrimo terminais ir žada kreipti dėmesį teisėsaugos veiklą ir jos gerinimą. Z. Balčytis žada nuo kitų metų didesnį finansavimą, nedideles reformas, valdymo principų pakeitimus, naujų priemonių valdymo sistemoje įvedimą.

Stebuklų tikėtis neverta

„Apibendrinant galima sakyti, kad beveik visi kandidatai daugiausia dėmesio teikia viešojo sektoriaus ir teisėsaugos stiprinimą per finansavimą. Tai centro-kairysis požiūris. Nagliui Puteikiui svarbu akcentuoti „nuskriaustuosius“ ir neatstovaujamus, tarsi antrąją Lietuvą“, - pastebi M. Jurkynas.

NPPSS vadovo nuomone, iš valdžios tikėtis „saldainių“ per artimiausius penkerius metus neverta.

„Manau, kad sėkmės receptas – žmonių aktyvumas. Turime reikalauti iš renkamų politikų jų prioritetų, aiškios darbotvarkės, krypčių, o neturint rezultato –  atsakomybės. Tai daryti galime įvairiausiais būdais,dialogu, diskusijomis, protesto akcijomis. Per ilgą laiką pareigūnų bendruomenei mes jau išgryninome skaudžiausias problemas, telieka priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Norint pakelti viešojo saugumo lygį, visų pirma,turime pasirūpinti sistemoje dirbančiais žmonėmis ir tik tada mūsų statutiniai pareigūnai galės tinkamai atlikti savo pareigas ir būti atsidavę savo darbui“, - aiškina V. Banel.

NPPSS informuoja, jog buvo susitikta su kandidatais į Prezidentus B. Rope, N. Puteikiu, A. Zuoku, A. Paulausku ir Z. Balčyčiu. V. Tomaševskis, žadėjęs atsakymus pateikti raštu, pažado taip ir neįvykdė, o dabartinės Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjai pateikė į metinę ataskaitą panašų išrašą.

NPPSS informacija