Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narys, PAGD skyrininkas, buvo atleistas iš tarnybos atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. gegužės 26 d. jis padarė eismo įvykį, bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Padedant profsąjungos teisininkams, buvo kreiptasi į Teismą. Teisininkų ir pareiškėjo nuomone, Įsakymas priimtas pažeidžiant jo konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą, įgytas subjektines teises, teisėtus lūkesčius, yra neproporcingas ir neatitinkantis konstitucinio teisinės valstybės principo.
LVAT 2021-01-12 priėmė nutartį kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto (redakcija iki 2021-12-31) teisėtumo.
LVAT, nagrinėdamas byloje pateiktą prašymą išskiria tris aspektus:
1. Dėl ankstesnės LRKT pozicijos (nagrinėjant panašų Statuto ribojimą)
LRKT yra konstatavęs, kad negalima absoliučiai (neribotai) uždrausti asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką stoti į statutinę valstybės tarnybą. LVAT akcentuoja proporcingumo principą, kelia klausimą ar tikrai Statuto nustatyti ribojimai yra proporcingi. Konstitucija ir įstatymai reikalauja, kad valstybės tarnautojams būtų nustatyti reikalavimai (jie privalo būti nustatyti), cituoja ankstesnį KT nutarimą - pagal jį reikalaivmai yra tam, kad galėtume užtikrinti pasitikėjimą valstybės tarnyba, tačiau reikalavimai turi būti proporcingi, pagrįsti.
2. Dėl Baudžiamojo kodekso reguliavimo ypatumų
LVAT akcentuoja, kad Baudžiamasis kodeksas numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, numato atvejus, kai negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Akcentuoja kaltės formas (neatsargumas, tiesioginė tyčia, netiesioginė tyčia) ir kad pagal BK situacijos yra vertinamos skirtingai (net ir eismo įvykis baudžiamas nuo 2 iki 10 m. laisvės atėmimo- priklausomai nuo kitų svarbių aplinkybių, tokių kaip neblaivumas ir kt.). Tuo tarpu Statutas vienodai griežtas nepriklausomai nuo to ar buvo neatsargumas, ar tiesioginė tyčia ar netiesioginė tyčia, jau nekalbant apie kitas situacijas.
3. Dėl Statuto normų proporcingumo, nuoseklumo
LVAT abejoja Statuto 9 str. 2 d. 2 p. proporcingumu ir atitikimu Konstitucijai, nes Statuto reguliavimas nediferencijuotas pagal nusikalstamų veikų pobūdį, Statuto reguliavimas griežčiausias palyginti su kitomis viešosios tarnybos reguliavimo taisyklėmis, sprendimą priimančiam subjektui nepalikta jokios diskrecijos vertinti konkretų atvejį. Teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl teisinės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos (atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui).
Teismas abejoja, ar Vidaus tarnybos statuto reikalavimai, iškrentantys iš kitų valstybinės tarnybos įstatymų reguliavimo konteksto (teismas akcentuoja Valstybės tarnybos įstatymą, STT įstatymą ir Vadovybės apsaugos įstatymą), yra proporcingi, teisiškai pagrįsti. Teismas akcentuoja galimą lygiateisiškumo pažeidimą, konstituciškai nepagrįstą teisės stoti į valstybinę tarnybą apribojimą.
UGPS narį atstovaujančio teisininko vertinimu, Vidaus tarnybos statuto reguliavimas (kaip bendras reguliavimas visiems - nuo muitininko iki kalėjimų prižiūrėtojo, nuo policininko iki ugniagesio), turi atitikti bendrą kontekstą - t.y. nebūti neproporcingai griežtas, orientuotis tik 1. į tuos atvejus kai pareigūnas pripažįstamas kaltu (nuteisiamas) ir 2. į tuos atvejus, kai nusikaltimai susiję su valstybės tarnyba. Visi kiti atvejai gali būti ne įstatymo lygiu specifiškai sureguliuoti - pavyzdžiui susieti su reikalavimais konkrečiai pareigybei (per teisę dirbti su įslaptinta informacija, per reikalavimus keliamus toje konkrečioje pareigybėje ir pan.).
NPPSS nedelsdama teikia VRM darbo grupei svarstyti Vidaus tarnybos statuto pakeitimus, susijusius su šio LVAT nutarimo pastabom.
---
lvat.lt nuotrauka.
Naujausi straipsniai
