Pagalba

  

Pagalba
Lazdijų rinktinės nuosprendis atidėtas. V. Banel: gal premjeras turi kitokią pasienio stiprinimo viziją?
2015-11-04

Kaip BNS sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačuilis, klausimą atidėti paprašė premjeras Algirdas Butkevičius, pasigedęs argumentų dėl reformos naudos. „Kyla tam tikros baimės, tam tikros rizikos, kad reforma duos nepakankamai laukiamų rezultatų. Turbūt matėte spaudoje - patys darbuotojai labai baiminasi. Trūktų to pagrindimo, kad reforma duos efektą, teigiamą poveikį, o ne susilpnins kažką ar pablogins, kaip teigiama spaudoje. Tiesiog ministras pirmininkas paprašė atidėti klausimą ir detaliau išsiaiškinti naudą siūlomos reformos“, - BNS sakė Vyriausybės kancleris.

Tuo metu S.Skvernelis tokį sprendimą vadina politizuotu ir žada reikalauti grąžinti klausimą į darbotvarkę.

„Tai dar kartą parodo esminį dalyką, kad VSAT yra ar buvo ypatingai politizuota, yra įrankis politikų rinkiminėje kovoje - tai yra akivaizdžiau nei akivaizdu (...). Aš reikalausiu, kad šis klausimas į darbotvarkę šiandien būtų grąžintas“, - BNS trečiadienį sakė ministras.

Vyriausybė, pagal projektą, turėtų pritarti pertvarkai, pagal kurią Lazdijų rinktinės funkcijos būtų perduotos Varėnos ir Pagėgių rinktinėms.

Abejones dėl pertvarkos naudos viešai išsakė VSAT Lazdijų rinktinės profesinė sąjunga, juos palaikė ir Lazdijuose išrinkta Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė bei Lazdijų rajono savivaldybė. Lazdijų rinktinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laimutė Lynikaitė pabrėžė netikinti, kad atleidžiamiems darbuotojams bus pasiūlytos darbo vietos Lazdijuose. Ji taip pat abejojo, ar po reformos VSAT Varėnos ir Pagėgių rinktinės bus pajėgios kokybiškai kontroliuoti valstybės sieną su Baltarusija, Rusija ir ypač vidinę sieną su Lenkija, kur pastaruoju metu plūsta nelegalių migrantų bei kontrabandinių prekių srautas.

„Gal ministrui ir nereikia (vidinės sienų kontrolės). Bet kodėl kiekvieną pamainą sulaikoma po devynis nelegalius imigrantus ir juos sulaiko du pasieniečiai? Gal ir nereikia, gal čia taip ir turi būti, kad siena būtų kiaura ir būtų viso ko tranzitas - vogtų mašinų, pabėgėlių, kontrabandos? (...) Tų užkardų niekas neatsisako, bet tik tiek, kad nuo Varėnos rinktinės štabo iki Pagėgių štabo bus apie 300 kilometrų. Tai kaip bus užtikrinama kontrolė, kaip tos užkardos dirba?“, - klausė L.Lynikaitė.

Ministras tvirtina, kad VSAT pertvarka atsisakant vidinių sienų su Latvija ir Lenkija kontrolės pradėta vykdyti dar 2007-aisiais Lietuvai tapus Šengeno nare, tai numatyta ir Vyriausybės programoje. O daugiausia klausimų kelianti Lazdijų rinktinės reorganizacija numato atsisakyti ne patruliuojančių pasieniečių, o vadovaujančio ir pagalbinio personalo.

„Tie pagalbiniai resursai, kurie naudojami netiesioginėms funkcijoms vykdyti, pirmiausia- užkardų administravimas, jie turi būti mažinami ir nukreipti į tiesioginių funkcijų vykdymą. Kalbant apie didžiulį politinį ažiotažą dėl Lazdijų rinktinės, noriu pabrėžti, kad tai yra ne pasieniečių ar užkardų, kurios tiesiogiai saugo valstybės sieną, bet rinktinės administruojančios struktūros pertvarkymas, kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminių tyrimų padalinių optimizavimas stiprinant funkcijas“, - BNS sakė ministras.

Jis priminė, kad panašios politinės diskusijos Vyriausybėje kilo dar 2011-aisiais naikinant Šiaulių rinktinę, kuri saugojo vidinę sieną su Latvija - tuomet sprendimai dėl Lazdijų rinktinės esą buvo atidėti, rinktinei „dirbtinai“ priskiriant užkardas, saugančias sieną su Rusija ir Baltarusija. Tad rinktinė tapo atsakinga už trijų sienų apsaugą. Tačiau L.Lynikaitė pabrėžė, kad Lazdijų rinktinei Kapčiamiesčio užkarda, sauganti sieną su Baltarusiją, po pertraukos sugrįžo dar 2002-aisiais, o Kybartų ir Lieponos užkardos, saugančios pasienį su Rusija, rinktinei perduotos 2007-aisiais. Sprendimas esą buvo priimtas įvertinus optimaliausius atstumus tarp užkardų.

Lazdijų rinktinėje šiuo metu dirba apie 500 pareigūnų - iš siūlomų naikinti 55 pareigybių tik apie 20 yra statutiniai pareigūnai, daugiausia vadovybė, likę yra administracinį darbą dirbantys karjeros tarnautojai bei laisvai samdomi pagalbinio personalo darbuotojai.

Pasak S.Skvernelio, tiek statutiniams pareigūnams, tiek karjeros tarnautojams bus siūlomos pareigos tarnyboje, tuo metu po reorganizacijos realiai darbo netekti galėtų tik pagalbiniai darbuotojai.

„Girdėti argumentus, kad panaikinus šaltkalvio-remontininko, trijų elektrikų, penkių pagalbinių darbininkų, dviejų stalių, dviejų valytojų pareigybes - iš viso tokių yra 18 - susilpnės valstybės sienos apsauga, kova su kontrabanda. Tokie dalykai skamba juokingai. Net ir tiems laisvai samdomiems pareigūnams šiuo metu yra galimybė pasiūlyti gretimose rinktinėse laisvas darbo vietas“, - sakė jis.

Šiuo metu Lazdijų rinktinė kontroliuoja apie 235 kilometro ilgio valstybės sienos ruožą su Lenkija, Baltarusija ir Rusija. Pertvarkos plane - ir VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės prijungtimas prie Ignalinos rinktinės, taip pat Aviacijos rinktinės, Specialiųjų užduočių rinktinės, Užsieniečių registracijos centro prijungimas prie VSAT, kuriai pereitų visos reorganizuojamų pavaldžių biudžetinių įstaigų teisės ir pareigos. Dėl visų šių pakeitimų būtų panaikinta 90 bendrąsias funkcijas atliekančių pareigybių, kas esą leistų sutaupyti daugiau kaip 1,1 mln. eurų per metus. Daugiausiai pareigybių - 55 - būtų panaikinta Lazdijų rinktinėje.

Originalų tekstą rasite čia: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lazdiju-rinktines-nuosprendis-atidetas-s-skvernelis-neslepia-pasipiktinimo.d?id=69475656

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovo Vladimir Banel komentaras 

Akivaizdu, kad ne visi suvokia esminį faktą – Lietuvos pareigūnai, o tame tarpe ir pasieniečiai, -skurdžiausi Europoje. Net mūsų artimiausi kaimynai Estai uždirba beveik 3 kartus daugiau. Jei Premjeras Algirdas Butkevičius nenori spręsti įsisenėjusių problemų, pareigūnų bendruomenei įdomu, kokią viziją jis turi. Galbūt Premjeras žino kitokių būdų, kaip efektyviai kovoti su kontrabanda, nelegalia migracija, užtikrinti išorinės ES sienos apsaugą nemotyvuojant pasieniečių ir nestiprinant šios srities.

Esu įsitikinęs, kad viešai pasirodžiusios neva pasieniečių ar kai kurių Seimo narių baimės dėl Lazdijų rinktinės naikinimo yra politinių intrigų ir bandymų strateginius klausimus įpainioti į rinkimines pinkles dalis. Jei užtektų pinigų, galėtume ne tik išlaikyti visas rinktines, bet ir atkurti jau anksčiau panaikintą Šiaulių rinktinę. Politikai ir aukščiausi šalies vadovai privalo suvokti, kad pareigūnai savaime profesionalesni ir puikiai atliekantys savo pareigas netaps. Tam reikia investicijų į sistemą, į saugumo gerinimą.

Todėl nuo kitų metų Vidaus tarnybos statutą reikia įgyvendinti pilna apimtimi su tam reikalingomis papildomomis lėšomis. Turime skirti papildomus asignavimus ne bendrai uniformoms, aprūpinimui, patalpų remontui ir kitoms reikmėms, o tikslinę pinigų dalį darbo užmokesčio didinimui 30 proc. ir pradedančiojo startavimą nuo 1000 eurų.

# # #

NPPSS primena, kad pirminiais duomenimis, VSAT be atlyginimų didinimo ir lėšų Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui reikalingi beveik 12 mln. Eur pareigybių komplektavimui, tarnybinėms uniformoms, transporto išlaidoms, stebėjimo ir kitų įrenginių remontui ir investiciniams projektams. Dar apie 36 mln. Eur turėtų būti skirta pasirengti ginkluotai krašto gynybai ir reikalingam turtui įsigyti.

Remiantis statistiniais duomenimis, vidutinis pradedančio pareigūno darbo užmokestis šiuo metu Lietuvoje siekia vos 370 eurų, kaimynai latviai ir lenkai uždirba iki 550 eurų, o estai – daugiau nei 1000 eurų atskaičius mokesčius. Švedijos, Suomijos, Danijos pareigūnams už tarnybą atlyginama daugiau nei septynis kartus didesniu atlygiu – 2680 eurų atskaičius mokesčius.

NPPSS tikisi, kad Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, kuriam neseniai buvo pasiūlyta pasirašyti nacionalinį susitarimą, stiprinant Lietuvos viešąjį saugumą, artimiausiu metu imsis ryžtingu žingsnių. Kitu atveju statutiniai pareigūnai bus priversti imtis protesto veiksmų.