Taisyklėse reglamentuojama:
§ atranka į laisvas pareigūno pareigas;
§ laipsnių suteikimas, priklausomybė nuo einamų pareigų ir kitų statutinių valstybės tarnautojų laipsnių ir rangų atitiktis pareigūnų laipsniams;
§ perkėlimas į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu;
§ tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka;
§ pareigūnų rotacijos tvarka;
§ perkėlimas į VRM kadrų rezervą;
§ pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai;
§ mokymosi atostogų pareigūnams suteikimas ir apmokėjimas;
§ Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarka;
§ grąžinimas į vidaus tarnybą.
Tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai ir tvarka
Visų pirmą aptarsime vieną svarbiausių ir daugiausiai pareigūnų paliesiančią naujovę – tarnybinės veiklos vertinimą. Tokia procedūra policijos sistemoje jau funkcionuoja keletą metą, todėl policijos pareigūnams bus paprasčiau prisitaikyti prie numatytų taisyklių. Priėmus Vidaus tarnybos statutą atsiradęs tarnybinės veiklos vertinimas skirtas įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, veiklos rezultatus, tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
Primename, kad anksčiau buvo vykdomos kelios procedūros, tokios kaip atestacija ir kvalifikacinės kategorijos laikymas arba atranka į aukštesnes pareigas. Šiomis tvarkomis buvusios procedūros savotiškai sujungiamos ir kiekvieno pareigūno veikla bus vertinama kasmet. Panašią sistemą, kuri numatyta Valstybės tarnybos įstatyme, turi karjeros valstybės tarnautojai. Statutinėje sistemoje bus galima daryti ir neeilinį vertinimą.
Išsamiai apie vertinimą:
- pareigūną vertinus nepatenkinamai, jis gali būti perkeliamas į žemesnes pareigas arba atleidžiamas iš vidaus tarnybos (tik tada, kai antrą kartą įvertinamas neigiamai);
- jeigu įvertinama patenkinamai pareigūnas gali būti įpareigojamas tobulinti kvalifikaciją arba jam nustatoma mažesnė pareiginė alga, t.y. sumažinamas darbo užmokestis;
- jei pareigūnas įvertinamas labai gerai, jam gali būti nustatyta didesnė pareiginė alga, t.y. didinamas darbo užmokestis, pasiūlomas perkėlimas į aukštesnes pareigas arba skiriama vienkartinė piniginė išmoka (jei jau yra mokama aukščiausia galima pareiginė alga);
- jei įvertinamas gerai, darbuotojas lieka tokioje pačioje padėtyje kaip ir anksčiau.
§ Pasiruošimas metiniam pokalbiuiprasideda nuo vertinimo anketos užpildymo (bendrą pagal VRM ministro įstatymą patvirtinta anketa), kurioje pareigūnas nurodo, kaip jis vertina savo veiklą pagal: tinkamumo einamoms pareigoms, kvalifikacijos kriterijus kartu pateiktamas komentarus, kodėl jis taip mano. Tiesioginis vadovas savo ruožtu pokalbio metu aptaria užpildytą anketą ir žymisi savo pastabas kiekvienam kriterijui, jei nesutinka su pareigūno nurodytais balais. Kriterijų reikšmės pateikiamos kartu su įsakymu. Pareigūnas, pildydamas anketą, žino, ką, kodėl ir kaip reikia vertinti. Po pokalbio vyksta apibendrinimas, suskaičiuojami balai ir baigiasi pirmoji vertinimo dalis.
§ Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą teikia vadovas po metinio pokalbio, kur įvertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir pareigūno kvalifikaciją. Susumavus balus gaunamas bendras pareigūno įvertinimas, pagal kurį numatomi tolimesni veiksmai.
§ Pateikus tarnybinės veiklos vertinimo išvadą:
- jei vadovas pareigūną įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai vertinimas perduodamas specialiai komisijai (kurioje dalyvauja ir profesinės sąjungos atstovas), kuri įvertinus turimus rezultatus iki balandžio 10 d. imtinai (metiniai pokalbiai vyksta kiekvienų metų pradžioje) išnagrinėja gautą išvadą, pareigūno veiklą, priima sprendimą dėl siūlymų, surašo išvadą ir perduoda pareigūnus į pareigas priimančiam vadovui;
- jei pareigūnas nesutinka su įvertinimu gerai, jis gali kreiptis į specialią komisiją per 5 darbo dienas po vertinimo išvados gavimo kartu pateikiant motyvuotą prašymą peržiūrėti vertinimą;
- Tiesioginis vadovas negali nieko nulemti. Komisija savo ruožtu pradeda darbą.
Planuojama numatyti, kad iki šių metų kovo-balandžio mėn. vadovai turėtų tokius pokalbius įvykdyti su jiems pavaldžiais pareigūnais. Tose tarnybose, kuriose tokie pokalbiai nebuvo vykdomi, bus nustatomi tik ateinančių metų tikslai, pareigūnai nebus vertinami numatytos sistemos rėmuose (patenkinamai, gerai, labai gerai ir pan.). Nepaisant to, kad 2016 m. pareigūnai nebus vertinami konkrečiais balais, darbuotojai turi aktyviai dalyvauti procese ir atidžiai numatyti ateinančių metų tikslus, numatyti pamatuotus vertinimo rodiklius, rizikas, nes kitąmet – 2017 m. – pagal juos numatytais balais bus vertinama pareigūno veikla.
NPPSS savo ruožtu svarstant taisyklių priėmimą teikė siūlymas, kad vertinimo procesas būtų kuo skaidresnis. Be to, reikalavo, kad pareigūnų veiklos rezultatų reikšmė bendrame įvertinime sudarytų ne mažiau nei pusė bendro pareigūnų įvertinimo, tačiau tam nepritarė centrinių įstaigų atstovai ir komisijų sprendimu rezultatų reikšmė numatyta žymiai mažesnė. Profesinių sąjungų atstovai išsakė pastabas dėl vertinimo kriterijų apibrėžtumo, tačiau komisijos narių, o vėliau ir centrinių įstaigų vadovų nepavyko įtikinti, kad būtina nurodyti tikslesnius apibrėžimus. Kad ir kaip būtų NPPSS pavyko įtikinti, kad vadovų vertinimui reikia skirti daugiau dėmesio, be to, turi būti numatyti papildomi kriterijai. Buvo atsižvelgta ir į pareigūnų atstovų siūlymą numatyti tokį papildymą: jei bent vienas vertinimo kriterijus vertinamas žemiau nei gerai arba blogai, tuomet bendras įvertinimas negali būti gerai.
Vidaus reikalų ministerijos ir kiti atstovai akcentavo, kad, pradėjus taisyklių įgyvendinimą, bus vykdomas monitoringas ir tie siūlymai, į kuriuos net ir nebuvo atsižvelgta, bus peržiūrimi.
NPPSS informacija