Šis susitikimas yra pirmas žingsnis naujame veiklos etape. Mes daug nuveikėme praeityje, o šiandien turime naujus iššūkius, naują komitetą ir rimtą veiksmų planą.
Pradžioje noriu trumpai apžvelgti paskutinio pusmečio veiklą ir rezultatus. Mums nebepadeda „Fleischmann Hillard“ lobistai, tad galime didžiuotis, kad visus darbus atlikome savo jėgomis. Sutelkėme dėmesį į šiuos svarbiausius klausimus: darbo sąlygas, pasiruošimą sutikti terorizmo grėsmes, pabėgėlių srautus, darbo laiko direktyvą, profsąjungų teises ir minimalius standartus, CEPOL poziciją.
Paskutinis susirinkimas CEPOL klausimu įvyko balandžio 12-13 dienomis Hagoje. Jame buvo diskutuojama apie tai, kaip nacionaliniame lygmenyje koordinuoti bei gerinti bendradarbiavimą tarp nacionalinių Europol padalinių ir nacionalinių kontaktų centrų.
Europos Parlamento narės Annos Gomes dėka turėjome galimybę dalyvauti LIBE (Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų) komiteto ir asmeniškai išdėstyti savo susirūpinimą bei poreikius. Kalbėjome apie tai, kad Šengeno erdvė be sienų bus saugi tik tuo atveju, jei bus efektyviai saugomos ir ginamos išorinės sienos. 2015 metų gale Europos Komisija (EK) pasiūlė įsteigti Europos pasienio ir kranto apsaugą, kuri būtų įgalinta tvarkytis su naujais iššūkiais: migracija ir vidiniu saugumu. Šią naują tarnybą galėtų sudaryti Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra kartu su nacionalinėmis pasienio bei kranto apsaugos tarnybomis.
Gilėjant pabėgėlių krizei svarbu diskutuoti apie policijos vaidmenį. EuroCOP pripažįsta, kad Europa yra saugi vieta gyventi ir dirbti. Europos tautos svetingai sutinka kitataučius, teisingumą ir žmogiškumą laiko svarbiausiomis vertybėmis. Tokios sąlygos Europoje pritraukia tuos žmones iš kitų šalių, kurie ieško didesnės ekonominės gerovės, bėga nuo persekiojimo, karo, nori čia gyventi ir dirbti. Kad ir kokios būtų priežastys, imigracijos poveikis ir spaudimas čia gyvenančioms tautoms ir policijos pajėgoms, yra toks pats.
Policijos pajėgos yra pabėgėlių krizės valdymo priekinėje linijoje. Nei viena tauta neturi būti palikta viena tvarkytis su pabėgėlių antplūdžiu vien dėl to, kad jos teritorija yra prie išorinės ES sienos. Sąjungos šalių narių sienos yra ir Europos Sąjungos sienos, todėl turi būti atitinkamai saugomos. Policijos pareigūnai nebuvo mokomi dirbti tokiose sudėtingose situacijose, kaip pabėgėlių krizė. Kai kurie policijos padaliniai yra tiesiog nepajėgūs susitvarkyti su pakrantėse išsilaipinančiu didžiuliu pabėgėlių srautu.
Didelė dalis atvykstančių yra patyrę įvairias traumas, praradę savo artimuosius, buvę nusikaltimų aukomis. Kai kurie buvo išnaudojami, patekę į vergiją, buvo verčiami užsiimti prostitucija. Mes tikriausiai negalime net įsivaizduoti to siaubo, kurį jiems teko patirti. Tarp šių nukentėjusių žmonių, gali įsimaišyti ir žiaurūs nusikaltėliai, slepiantys savo tapatybę.
Policijos pareigūnai privalo juos suvaryti į uždaras stovyklas, pervežti į priimančias šalis, tolyn nuo jų tėvynės sienų. Pabėgėliams kartais trūksta paprasčiausių daiktų: tinkamų drabužių, maisto, pastogės. Tai psichologinis iššūkis pareigūnams. EuroCOP ragina Europos Tarybą sukurti mechanizmus ir skirti finansavimą specialiam policijos parengimui. Taip pat reikia nedelsiant pradėti tyrimą visos Europos mastu, kuris padėtų nustatyti ilgalaikes psichologines pasekmes policijos pareigūnams, kurie dirbo su pabėgėliais.
Tuo tarpu nacionalinės pajėgos galėtų dalintis geriausia turima darbo su pabėgėliais patirtimi ir įdiegtais mechanizmais, kaip užtikrinti su pabėgėlių krize dirbančių pareigūnų saugumą, sveikatą ir gerovę. Viena iš svarbių priemonių turėtų būti policijos pajėgų didinimas, nes šiuo metu pareigūnai yra stipriai perkrauti. Pareigūnų yra tiesiog per mažai, kad pajėgtų efektyviai susitvarkyti su nelegalia migracija, žmonių grobimu, tarptautiniu nusikalstamumu.
Deja, pernelyg dažnai policijos profsąjungos turi užsiimti tokiais klausimais, kuriuos privalėtų be raginimo spręsti valdžia. Šiaurės Airijos policijos federacija praėjusį mėnesį pradėjo stiprią kampaniją „Mes esame“, kuria siekia parodyti žmogiškąją policijos pareigūnų pusę. Pagrindinė kampanijos žinutė yra tokia: policijos pareigūnai yra tokie patys žmonės, atliekantys savo darbą kaip ir bet kuris kitas darbuotojas. Panašią kampaniją „Štai ką mes darome“ prieš keletą metų buvo pravedusi Škotijos policijos federacija.
Įvykiai Vokietijoje ir Prancūzijoje nebuvo paskutiniai terorizmo išpuoliai, su kuriais teko susidurti mūsų kolegoms. Paskutinė siaubinga ataka Briuselyje tik priminė, kad teroristai nesitraukia. Jie ryžtingi ir organizuoti. Bailūs nusikaltėliai nusinešė daug gyvybių ir policijos darbas šiuo metu keičiasi taip, kaip prieš keletą metų net negalėjome įsivaizduoti.
Norėčiau tikėtis, kad Briuselyje įvykęs išpuolis buvo paskutinis, tačiau turime būti realistai ir pripažinti grėsmę, kuri išlieka. Europos policijos pajėgoms kyla nauji iššūkiai: informacijos saugumo užtikrinimas, terorizmo prevencija, naujos ginkluotės ir taktikos įvaldymas. Šalia naujų iššūkių išlieka ir kasdienė pareiga užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą. Visi piliečiai turėtų būti dėkingi, kad drąsūs visuomenės sargai eina į pavojų dėl to, kad visi kiti liktų saugūs.
Vien drąsos neužtenka. Drąsa negali sustabdyti atskriejančios kulkos, negali atstoti informuotumo. Mes privalome yra užtikrinti, kad policijos pajėgos būtų pasirengusios sutikti šiandienos iššūkius. Ypač svarbu siekti ir prižiūrėti, kad politikai neužmirštų pasirūpinti policininkais, kuriuos jie pasiunčia ginti savo piliečių. Mes tikime, kad gerai aprūpinti, parengti, sulaukiantys paramos iš vietos bendruomenių policininkai sugebės užkirsti kelią teroristų atakoms ateityje ir apsaugoti visuomenę.
EuroCOP pristato veiksmų planą. Tai planas, padėsiantis siekti šiuo metu svarbiausių tikslų per numatytą laiką. Plane yra numatyti tokie svarbiausi uždaviniai:
Mūsų įtaka ir sėkmė priklauso tik nuo visų narių sutelkto, bendro darbo. EuroCOP yra komanda ir mums reikia, kad visi žaidėjai būtų geroje formoje, jei tikimės tolesnės sėkmės.
EuroCOP informacija