Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
A. Sakalas. Kam buvo skirta Lietuvos Konstitucija
2015-09-01

Taigi teoriškai visi Lietuvos žmonės privalo laikytis pagrindinio Lietuvos teisinio dokumento- Konstitucijos nuostatų. Bet praktiniame gyvenime būna ir kitaip. Ir ypač apmaudu matyti, kai Konstitucijos nuostatas laužo ne kokie nors asocialūs asmenys, o tie, kurie visos Lietuvos akivaizdoje iškilmingai tarė tokius žodžius: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!"

Įdomu pastebėti, kad dažniausiai pažeidžiami šie Konstitucijos straipsniai: 31 straipsnis Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.(...). 109 straipsnis Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.(...) Naujausias tokio pažeidimo pavyzdys- Respublikos Prezidentės reakcija į Pasienio policijos veiksmus gaudant kontrabandininkus, kai bėgdamas nuo policininkų nuo vieno iš jų kulkos žuvo 16 metų jaunuolis.

Prezidentė pasakė: „Žinant aplinkybę, kad buvo šaudoma ir pataikyta į nugarą, ši detalė sako, kad nebuvo grėsmės persekiotojams, tai yra pasienio tarnybos žmonėms, jų gyvybei. Tai reiškia, ginklas panaudotas prieš žmogų pertekline prasme (...)“. Taigi, nelaukdama teismo verdikto Respublikos Prezidentė jau įvardino kaltą asmenį. Nors pasienyje vyksta tikras karas, tačiau kaip kovoti su kontrabandininkais, jei jie nebijo nei Dievo, nei velnio, o prezidentės pastarasis poelgis paskatins nusikaltėlius nebijoti ir policijos? Ir ką turi daryti policininkas, jei įtariamo padarius nusikaltimą piliečio nesustabdo nei policininko įspėjamieji šūviai? Užuot sprendusi problemą iš esmės prezidentė nuėjo lengviausiu keliu: pati jau nuteisė pareigūną ir paliko teismui tik teisę pritaikyti Baudžiamojo kodekso 132 straipsnį.

O jame parašyta: 1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. (...) 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nepavydėkime teismui. Jis dabar įvarytas į kampą. Jeigu teismas pripažins policininko kaltę, tai galės būti sakoma, kad teismas aklai vykdo prezidentės valią. Jei teismas išteisins pareigūną, tai bus galima sakyti, kad teismas specialiai norėjo įrodyti savo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. Galima būtų pridurti, kad taip elgdamasi Respublikos Prezidentė, apsivilkdama teisėjo togą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą vieną svarbiausių demokratinės valstybės principų- trijų valdžių: įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo principą.

Jei tai būtų tik išskirtinis atvejis, galima būtų jį pavadinti apmaudžia prezidentės klaida. Deja, tokie atvejai vis kartojasi (Garliavos įvykiai, FNTT byla ir tt), todėl liežuvis neapsiverčia pastarąjį atveją vadinti atsitiktine prezidentės klaida. Tai jau tapo sistema. Taigi prezidentė tokiais savo veiksmais jau ne kartą pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, visiems parodydama, kad iškilmingai duota priesaika jai tėra tik nereikšmingas formalumas. Tuo metu jos paskirtasis ministras S. Skvernelis mato problemą, nieko nekaltina ir laukia teismo sprendimo. Tuo jis parodo, kad jam Konstitucija šventa, o duota priesaika nėra tik nieko nereiškiantys žodžiai. Kas gi darytina, kad tokios sistemos neliktų? Yra net dvi galimybės. Pirmoji: Seimo pirmininkė per eilinį susitikimą paaiškina prezidentei, kad neatsisakius minėtos sistemos Seimas gali imtis griežtų priemonių.

Antroji: LSDP pirmininkas įspėja prezidentę, kad jo partija negali toleruoti panašios sistemos, todėl jos neatsisakius – imsis parlamentinių priemonių. Jei bent vienas iš minėtų pareigūnų taip pasielgtų, tai Respublikos Prezidentei praeitų noras pažeidinėti Konstituciją ir ji taptų visų gerbiama prezidente. Bet to nebus. Seimo pirmininkė yra tik pirmininkė, o ne patyrusi ir principinga politikė. LSDP pirmininkas galėtų tai padaryti, jei nustos galvoti, kad tai politiškai neišmintinga.

Taigi yra kaip yra ir bus kaip yra. Lietuva dabar yra tarsi Gulbės, Lydekos ir Vėžio traukiamas vežimas, kur Gulbė (Butkevičius) tempia Lietuvą į ekonomines aukštumas, Lydeka (Graužinienė) ramiai plaukioja vandenyje, kuriame galima daryti ką nori ir išlikti nepastebėtam, Vėžys (Grybauskaitė) stengiasi Lietuvą grąžinti į senus laikus, kada diktatoriaus žodis buvo tolygus įstatymui. Nesiimu spręsti, kuris iš šių personažų teisus ir kuris ne. Bet ir radus kaltininką Lietuvai nuo to nebus geriau.

Originalų tekstą rasite čia: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-sakalas-kam-buvo-skirta-lietuvos-konstitucija.d?id=68870188 

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?