Pagalba
Vladimir Banel: pokyčiai teisėsaugoje 2018 metais turi vykti dar sparčiau
2018-01-03

2017-ieji buvo kupini iššūkių Lietuvos pareigūnams. Apie svarbiausius praėjusių metų darbus ir artimiausius planus kalbamės su Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininku Vladimir Banel.

 

Ar teisėsauga pasistūmėjo į priekį 2017 metais? 

 

Taip. Nors galbūt ir ne tiek, kiek buvo galima. Visgi turime suprasti, kad išgyvenome ženklius politinius pokyčius – kalbu apie naują Seimą ir Vyriausybę. Tokiose situacijose, kaip taisyklė, pokyčiai vyksta lėčiau. Visgi manau, kad teisėsaugos srityje svarbiausių strateginių darbų tąsa buvo užtikrinta.

 

Galbūt kitų metų teisėsaugos biudžeto priėmimas nebuvo toks sklandus, kokio norėjome. Visgi nedidelis žingsnis į priekį buvo žengtas ir čia: didėjo atskirų įstaigų biudžetai, taip pat pareigūnų darbo užmokesčio eilutės.

 

Daug dėmesio skyrėme vykstančioms policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kitų įstaigų reformoms. Buvo priimtas Tarnybos Kalėjimų departamente statutas, skirtas finansavimas jo įgyvendinimui. Pareigūnams svarbios kai kurios naujojo Darbo kodekso nuostatos. Taip pat parengtos Vidaus tarnybos statuto pataisos.

 

Noriu pabrėžti, kad buvome labai aktyvūs visų šių procesų dalyviai.

 

Stabtelėkime ties 2018 metų teisėsaugos biudžetu. Kaip jį vertinate?

 

Mintys dvejopos. Viena vertus – jis padidėjo. Tai yra gerai, nes proceso metu girdėjosi kai kurių politikų siūlymų didinti teisėsaugos finansavimą tik nuo 2019 metų. Kita vertus, jis vis dar nėra pakankamas tam, kad šalyje veiktų moderni ir efektyvi teisėsauga. Mintyje turiu tiek statutinių pareigūnų darbo užmokestį, tiek jų aprūpinimą šiuolaikinėmis darbo priemonėmis, parengimą ir mokymus.

 

NPPSS ne kartą kalbėjo apie būtinybę sparčiau didinti visų pareigūnų atlyginimus. Visgi akivaizdu, kad vienų pareigūnų darbo užmokestis kyla sparčiau nei kitų.

 

Taip atsitiko, nes įstaigos pačios pasirinko pokyčių įgyvendinimo būdus.

 

Policija pirmoji ryžtingai ėmėsi pokyčių, tačiau, pasirinkusi neefektyvų reformų įgyvendinimo būdą, prarado tūkstančius profesionalių pareigūnų. Galbūt policininkai gali pasigirti didesnėmis pajamomis, tačiau norintys daugiau uždirbti čia turi darbuotis praktiškai be poilsio. Dėl to nukenčia darbo kokybė, visuomenės saugumas, be to, reforma supriešino policijos pareigūnų bendruomenę.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vis dar bando išsivaduoti iš ankstesnės vadovybės aferų pinklių. Kalbu apie metų metus neefektyviai naudotas lėšas, „auksines kopėčias“ ir kitus panašius dalykus. Nauja PAGD vadovybė pokyčius tik pradeda, planai ambicingi, bet jų rezultatus matysime ateityje.

 

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pokyčius vykdo gana nuosekliai. Kai kuriems pokyčiams prireikė Vyriausybės ir Seimo įsikišimo, tačiau VSAT, atrodo, nekartoja policijos klaidų. Vykdant pokyčius, tarnyba sutaupė 2 mln. eurų ir juos skyrė atlyginimų didinimui, sugebėjo išsaugoti pareigūnus.

 

Džiaugiuosi, kad kalėjimų sistema pagaliau pradėjo valytis nuo savųjų skaudulių ir ėmėsi naujo statuto įgyvendinimo. Belieka tikėtis, kad naujasis Kalėjimų departamento vadovas suvokia, į kokią apleistą sistemą jis pateko ir kokie didžiuliai yra čia tarnaujančių žmonių lūkesčiai.

 

Pernai ypač daug aistrų kėlė policijos reforma.

 

Taip. Policijoje buldozeriu vykdomus pokyčius kritikavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, Seimo nariai. Nepaisant to, situacija policijoje nepagerėjo.

 

Gatvėse nėra dvigubai daugiau ekipažų, kaip buvo žadėta. Pareigūnų labai trūksta, todėl žmonės skubos tvarka priimami į tarnybą vos po įvadinių mokymų. Ne visi pareigūnai yra aprūpinti darbo priemonėmis: automobiliais su reikiama įranga, neperšaunamomis liemenėmis. Ką jau kalbėti apie darbo krūvius.

 

Antrus metus iš eilės dalis policijos darbo užmokesčio fondo lėšų skiriama ne pareigūnų atlyginimams didinti. Turime informacijos, kad policijos vadovybė išsamios informacijos apie vykdomus pokyčius ir biudžeto lėšų panaudojimą neteikia net Vidaus reikalų ministerijai, jau nekalbant apie profesines sąjungas, policijos bendruomenę. Tai, kad pokyčiai neduoda norimo efekto, rodo nusikalstamumo statistika ir nusikaltimų pobūdis. Gaila, tačiau policijos vadovybė ir toliau ignoruoja bet kokią kritiką.

 

Tokie dalykai iškreipia sistemą ir toliau tęstis nebegali. Vidaus reikalų ministerija ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už policijos sistemą, turėtų nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų. Savo ruožtu mes taip pat sieksime atkreipti atsakingų institucijų ir valstybės vadovų dėmesį į įsisenėjančias ir gilėjančias problemas.

 

Kokie svarbiausi darbai 2018 metais laukia teisėsaugos srityje?

 

Visų pirma, išskirčiau „Programos 1000“ įgyvendinimą. Turime pasiekti, kad žemiausios grandies pareigūnai uždirbtų ne mažiau nei 1000 eurų. Ir tai turi įvykti ne vėliau nei nuo 2020 metų. Todėl Vidaus reikalų ministerija turi kuo skubiau parengti šios programos įgyvendinimo ir finansavimo planus. Ir jų laikytis. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse skirtumas tarp žemiausios ir aukščiausios grandies pareigūnų atlygio yra apie 3 kartus. Turėtume sekti šiuo pavyzdžiu ir didinti visų grandžių atlygius.

 

Taip pat būtina stiprinti įstaigose vykdomų pokyčių kontrolę. Ji dabar, kaip rodo policijos pavyzdys, yra nepakankama. Ir tai jau ima atsiliepti paprastų Lietuvos žmonių saugumui.

 

Pasikartosiu: būsime aktyvūs visų šių procesų dalyviai. Stebėsime, kad darbo užmokesčio fondo lėšos būtų naudojamos tik atlyginimų didinimui. Antra, aktyviai dalyvausime Vidaus tarnybos statuto pakeitimų priėmimo procesuose, socialinio dialogo stiprinimo darbuose. Trečia, sieksime kuo aktyvesnio pareigūnų bendruomenės įsitraukimo į šiuos darbus.

 

Kartu tęsime, inicijuosime atnaujinimą arba pradėsime kolektyvines derybas įstaigose, pakartotinai teiksime siūlymus pareigūnų pensijų didinimui. Lietuvos statutinių pareigūnų pensijos – vienos mažiausių, siūlome užtikrinti bent jau Europos Sąjungos vidurkį siekiančias pensijas (45–50 proc. buvusio atlyginimo dydžio).

 

Taip pat labai svarbu, kad į sistemą ateitų motyvuoti, profesionalūs žmonės. Vertėtų svarstyti ir apie mokymosi laikotarpio ilginimą. Pavyzdžiui, Olandijoje pirminės grandies pareigūnai rengiami 3 metus. Per šį laikotarpį visi dirbantieji turėtų būti aprūpinti moderniomis transporto priemonėmis, uniforma, ginkluote ir kitomis tarnybai būtinomis priemonėmis.

 

Visose šiose srityse man labai norėtųsi ryškesnės politinės Vidaus reikalų ministerijos lyderystės. Be jos būtini pokyčiai nevyks taip sparčiai, kaip turėtų.

 

Šiemet NPPSS, kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis, teikė daug pasiūlymų naujam Darbo kodeksui. Ar į siūlymus buvo atsižvelgta?

 

Ne į visus. Valstybė eina teisingu socialinio dialogo stiprinimo keliu, tačiau vis dar trūksta konkrečių priemonių įgyvendinimo. Manau, kad darbuotojų interesų atstovavimo prasme teisėsauga, lyginant su kitomis sritimis, yra ženkliai pažengusi į priekį. Todėl ir nutarėme savo patirtį pritaikyti visos šalies mastu.

 

Ko palinkėtumėte pareigūnams 2018 metais?

 

Linkiu ryžto, drąsos, optimizmo, pasitikėjimo ir tikėjimo vieni kitais. Kai sunku, atminkite, vardan ko pasirinkote tokią profesiją. Tegul ta mintis Jus veda į priekį. Kartu būkite aktyvūs, reiklūs, kritiški, nepakantūs korupcijai, teikite siūlymus vadovybei ir profesinėms sąjungoms. Tik bendromis jėgomis galime užtikrinti efektyvių pokyčių įgyvendinimą!