Vladimir Banel, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas:

Vakar Vyriausybėje buvo surengta diskusija, kurioje Vyriausybės ir Seimo nariai, policijos, pasienio, specialiųjų tarnybų atstovai aptarė kovos su korupcija būdus ir priemones. Daugiausiai dėmesio, bent jau sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, buvo skirta naujai rengiamiems teisės aktams, kurie yra būtini norint, kad kova su korupcija būtų efektyvesnė, civilinio turto konfiskavimui, viešųjų pirkimų permainoms.

Neabejoju, kad, norint nukirsti galvą korupcijos slibinui, mažinti šešėlinės ekonomikos dalį, visos šios priemonės yra būtinos. Tačiau aš labai norėčiau, kad politikai, susirinkę diskutuoti apie kovą su korupcija, nepamirštų ir eilinių, šį darbą kasdien dirbančių, pareigūnų: policininkų, tyrėjų, pasieniečių.

Gyvenimas rodo, kad korupciniai nusikaltimai yra painūs, sunkiai ištiriami ir įrodomi. Nusikalstamose schemose sukasi nelegalūs milijonai, dalis jų – skiriama naujausioms technologijoms, technikai, nusižengti įstatymams linkusių žmonių protams ir raumenims. Tokius nusikaltimus išnarplioti gali tik puikiai parengti ir apmokyti pareigūnai, aprūpinti pačiomis moderniausiomis darbo priemonėmis. Ar daug tokio lygio pareigūnų turi Lietuva? Drįstu abejoti, nes žinau, kiek mažai dėmesio mūsų šalyje yra skiriama pareigūnų pasirengimui ir kokios mažos valstybės investicijos šioje srityje.

Dar vienas, ne mažiau svarbus kovos su organizuotu nusikalstamumu aspektas – fizinis pareigūnų bei jų šeimos narių saugumas. Ne kartą ir ne du girdėjome apie įžūlius nusikaltėlius, grasinančius pareigūnams ar jų šeimos nariams fiziniu susidorojimu, deginančius pareigūnų automobilius ir net namus. Būkite tikri, tokios situacijos gali ilgainiui palaužti net ir pačius tvirčiausius pareigūnus. Galvokime, kaip valstybė galėtų kompensuoti pareigūnams sunaikintą jų turtą bei užtikrintų fizinį jų ir jų šeimų narių saugumą.

Vakar vykusiame susitikime vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas taip pat prisiminė, jog kova su korupcija vargu ar gali būti efektyvi be normaliai funkcionuojančios pareigūnų skatinimo sistemos. Tokią jau turėjome, tačiau ankstesnės vyriausybės panaikino 5 milijonų litų skatinimo fondą. Grąžinti jo politinės valios kol kas neužteko niekam. Jei tai padarytų dabartiniai valdantieji, tai būtų tikrai nemažas realus žingsnis kovoje su korupciniais nusikaltimais.

Baigdamas labai noriu priminti politikams seną tiesą, jog grandinės tvirtumą lemia silpniausi jos dalis. Todėl turime sutelkti jėgas ir padaryti viską, kad eilinis pareigūnas nebūtų silpniausia kovos su korupcija dalis. Esu tikras, jog tai puikiai supranta ir dabartinis vidaus reikalų ministras bei teisėsaugos reikalus puikiai išmanantys premjeras bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.