Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
V. Bakas: sovietmetį menantiems politikams profesinių sąjungų veikla vis dar asocijuojasi su kelialapių ir pašalpų dalinimu
2016-04-18

Lietuvos statutinių pareigūnų pozicija dėl svarbiausių darbų bei situacijos vidaus reikalų sistemoje vertinimo yra nuosekli, o pasirinkta forma atitinka Europinę darbuotojų atstovavimo tradiciją. 
Sovietmetį menantiems politikams profesinių sąjungų veikla, panašu, vis dar asocijuojasi su kelialapių ir pašalpų dalinimu, o ne aktyvia pozicija ir veiksmais ginant darbuotojų interesus. 
Premjeras, kaltindamas profesines sąjungas politikavimu, manau bando tiesiog pridengti savo navykusį, be to ne visai nuo jo priklausiusį sprendimą, kuris sukėlė įtampas vidaus reikalų sistemoje. Jei profesinių sąjungų reakcija atspindi bendras nuotaikas sistemoje, tai panašios nuotaikos buvo 2009 - 2012 m.. Tuomet kilo pareigūnų protestų banga: https://www.youtube.com/watch?v=ZvZakJ9EIm4. Skirtumas, kad tada beveik nebuvo vilties, dabar ji yra. Tad gal verta tiesiog įsiklausyti?
Beje, politikavimu pareigūnus kaltino tuometinis premjeras A. Kubilius, kai ketvirtadaliu sumažinęs teisėsaugos finansavimą sulaukė protestų bangos. Tada greičiausiai buvo kalti socialdemokratai.http://www.tv3.lt/…/prem…/rubrika:naujienos-lietuva-politika
Daugumoje Europos šalių, Skandinavijos šalyse, į kurias orientuojamės, viešojo sektoriaus profesinės sąjungos yra viena labiausiai gerbiamų lobistų organizacijų, kurios atstovauja žmones. Tai galingos organizacijos, kurių derybų su politikais rezultatus ir eigą stebi visuomenė. Pvz. prieš 8-9 metus Berlyne stebėjau pareigūnų profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimą, į kurį atvyko aukšti Bundestago, Vyriausybės atstovai, frakcijų, komitetų vadovai. Mačiau, kaip beveik du šimtus tūkstančių pareigūnų atstovaujančios organizacijos lyderis "skalbė" politikos formuotojus viešai, šimtų delegatų ir žurnalistų auditorijoje. Vokiečiai - santūri tauta, Vokietija - veik turtingiausia Europos šalis su giliom teisės tradicijom. Vėliau pasisakė visi politikai ir nė vienas neužsiminė apie politikavimą, priešingai - dėkojo pareigūnams ir dalinosi idėjomis, kaip spręsti jų keliamas problemas. 
Grįžtu į Lietuvą. Kai kurie politikai vis dar mano, kad gavę ministro ar premjero statusą jie tampa neliečiami, o pareigūnai ir tarnautojai - apskritai žmonės už žodžio laisvės paraščių. Panašu, kad vis dar manoma, kad ministro postas yra duotybė, net ir po paskyrimo į pareigas, nebūtina išmanyti savo srities. Panašu, kad yra nuostata, kad einant į postą nereikia turėti idėjų, svarbu pasinaudoti pasiūlymu tiesiog būti ministru, nes kitos tokios progos gali nebūti. Galiu tik įsivaizduoti, ką su tokiu ministru padarytų kolegos vokiečiai.

Pareigūnai supranta, kad po 2008 metų krizės šiemet atsirado realus šansas atsitiesti. Matyt ne juosteles karpydamas ir ne potvynių fone pozuodamas eksministras S. Skvernelis užsitarnavo reputaciją. Kaip bebūtų, jis po daugybės metų atkūrė pasitikėjimą tarp statutinės pareigūnų bendruomenės ir vidaus reikalų ministerijos administracijos, suteikė turinį viešojo saugumo politikai. 
Prie stalo pavyko susodinti visų teisėsaugos įstaigų vadovus ir sutarti dėl bendrų tikslų, dvi didžiausias profesinių sąjungų organizacijas, kurios turėjo skirtingus stilius ir požiūrius. Pavyko susitarti su Vyriausybės nariais, visomis Seimo frakcijomis, įtikinti visuomenę, nes svarbūs įstatymai buvo priimti vieningai. Visi sėdo prie stalo ir pasiekė rezultatų be jokių "dotacijų" ar kaltinimų politikavimų, veiklų ribojimų, žmonių persekiojimu. 
Pareigūnai pagrįstai tikisi, kad jau šių metų liepą, kaip suplanuota, didės pajamos, bus sprendžiamo svarbiausi aprūpinimo klausimai. 
Dabar natūraliai kyla nerimas ir klausimai, kodėl nauju ministru skiriamas būtent tas asmuo, kuris kartu su R., Palaičiu prieš kelerius metus įgyvendino sprendimus, kurie gerokai sumažino žmonių pajamas, pareigūnų skaičių. Priešinosi svarbioms reformoms, kurios jau tada, prieš septynerius metus galėjo sumažinti įtampą, nubrėžti perspektyvą. Kodėl prieš kelis mėnesius Premjeras pats spaudos konferencijoje žadėjo didesnius atlyginimus vidaus reikalų sistemos darbuotojams, dabar jau tuo tarsi viešai abejoja užsimindamas, kad yra svarbesnių reikalų, tokių, kaip Europos sąjungos paramos naudojimas (tai buvo pavadinta atsilikimu regionų politikoje).
Premjeras, užlipęs ant vieno grėblio, lipa ant kito - per kelias dienas rizikuoja sugriauti tai, kas buvo kuriama pusantrų metų. Visų pirma Pasitikėjimą ir realią uniformuotų žmonių viltį dirbti oriai.
Gal visgi reikia nustoti ieškoti sąmokslų ir tiesiog pradėti spręsti problemas. Verta pasimokyti politikams dirbti su žmonių grupėms, kurios kelia problemas, išgirsti jas, skatinti dar labiau telktis kitas grupes, padėti joms. Dėl to galiausiai laimėsime visi.


Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?