Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Uniformuotos moterys: problemos ir privalumai
2014-11-17

Šios konferencijos tikslas - keistis tarpusavyje tarp bendraujančių šalių lyčių lygybės ir moterų teisių apsaugos tyrimais, reglamentavimu, gerąja patirtimi. Iš Lietuvos į konferenciją vyko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Biudžeto planavimo skyriaus viršininkė Jurgita Žilienė ir Kybartų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkė Asta Kavalskienė. Lietuvos pataisos įstaigų atstovai buvo pakviesti pirmą kartą.

Pirmasis konferencijos dalyvius šiltai pasveikino generolas Jacek Wlodarski.

 Konferencijoje dalyvavo ne tik įvairių Lenkijos tarnybų pareigūnės, bet ir akademinio pasaulio atstovės, politikės, socialinės aktyvistės, fondų, sveikatos ir smurto prieš moteris organizacijų atstovės, be to, atvyko visų Lenkijos statutinių tarnybų vadovai.

 Apie lyčių lygybę Lenkijos statutinėse struktūrose kalbėjo Vyriausybės įgaliotinė prof. Malgorzata Fuszara. Lenkijos moterų kongreso pirmininkė Dorota Warakomska pasisakė tema, kodėl verta veikti bendrai. Apie statutinių tarnybų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis Lenkijos Respublikoje kalbėjo Moterų kongreso programų tarybos narė Marzena Chinsz. Su kokiais sunkumais bei moterų diskriminacija vis dėlto tenka susidurti moterims pasisakė Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Monika Platek. Ji rėmėsi Lenkijos patirtimi, tačiau drąsiai galima teigti, jog tos pačios ar bent jau panašios problemos egzistuoja ne tik šioje šalyje.

Lenkijos statutinių tarnybų vadovai - Policijos, Pasienio Tarnybos, Miestų policijos, Priešgaisrinės apsaugos, Armijos, Muitinės tarnybos, Kalėjimų tarnybos, Vidaus saugumo agentūros, Centrinio antikorupcinio biuro, Vyriausybės apsaugos biuro vadovai - išsakė savo pastebėjimus dėl moterų karjeros ir mokymosi galimybių. Jie taip aptarė esamą teisinę bazę, pastebėdami, kad tokia, kokia ji yra dabar, deja, neišeliminuoja moterų diskriminavimo statutinėse organizacijose galimybės bei papasakojo, kokios taikomos antidiskriminacinės priemonės.

Apie tai kad munduras neapsaugoja nuo prievartos kalbėjo pilotinės programos ir „Žydrosios linijos“ vadovė Renata Durda.

Apie prievartą darbe ir atlikto šia tema tyrimo rezultatus pasisakė atsargos pulkininkė teisės patarėja Urszula Dudek ir maj. Lenkijos Centrinės kalėjimų tarnybos Penitencinės mokymo įstaigos COSSW Kališe dėstytoja Magdalena Chojnacka. Su lyčių diskriminacijos istorija nuo seniausių laikų konferencijos dalyvius supažindino maj. Lenkijos Centrinės kalėjimų tarnybos Penitencinės mokymo įstaigos COSSW Kališe dėstytoja Magdalena Chojnacka. Lenkijos kalėjimų tarnybos centrinės valdybos Pensijų biuro direktorius plk. Grzegorz Domaszewicz pristatė temą: „Moteris – vyras – vadovas – pavaldinys – pasikeitimai?“.

Visa popietė buvo skirta moterų sveikatos problemoms. Pulkininkas Jeroslaw Gora, lygių galimybių traktavimo kalėjimų tarnyboje reikalų koordinatorius kvietė ne tik moteris bet ir vyrus  susirūpinti moterų sveikata ir dalyvauti paskaitose – „Krūties vėžio ir gimdos kaklelio vėžio profilaktika“, „Vėžys – mirties nuosprendis?“, „Aukštus kulniukus dėvinčių alkoholizmas“, „Autoimuninės ligos ir jų gydymas“, „Klausyk savo kūno“. Sveikatos programą „Būk aktyvia moterimi“ pristatė lt. Tomasz Nawrocki Lenkijos Centrinės kalėjimų tarnybos Penitencinės mokymo įstaigos COSSW Kališe Intervencinių technikų dėstytojas.

Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Biudžeto planavimo skyriaus viršininkė Jurgita Žilienė ir Kybartų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkė Asta Kavalskienė pristatė Lietuvos pataisos įstaigų duomenis apie lyčių lygybę ir ateities perspektyvas.

 Lenkijije būtent Kalėjimų tarnybos moterys pirmosios iškėlė klausimą apie uniformuotų moterų diskriminaciją. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė ir kitų statutinių struktūrų moterys.

Paweł Moczydłowski, 1990-1994 m. ėjęs Lenkijos kalėjimų tarnybos generalinio direktoriaus pareigas, kalbėjo apie reformos pradžią. Pasak jo, iš daugiau kaip 150 veikiančių pataisos įstaigų tuo metu buvo pasirengę permainoms bei geranoriškai jas priėmė vos dvi. Būtent ši reforma davė pradžią moterų kaip pareigūnių priėmimui į šią sistemą. Lenkijos statutinių struktūrų moterys teigė, jog, deja, ir dabar moterys dažniausiai priimamos tik į žemesniųjų pareigūnių pareigas, tačiau kartu pasidžiaugė ir tuo, kad nors ir jų nėra tiek, kiek skyriams, įstaigoms vadovaujančių vyrų, bet jų nuolat daugėja.

Nepamiršta ir tai, jog kai kurie pareigūnių kolegos vis dar nevengia pareikšti, jog jų vieta namuose: ruošti valgį, auginti vaikus, o ne vilkėti uniformą. Tenka išgirsti pastabų dėl nedarbingumo susirgus vaikams. Primenama ir tai, kad moteris, būdama fiziškai silpnesnė, ne visada gali atlikti tai, ką vyras. Ne paslaptis ir tai, jog dirbdami tokį įtemptą darbą tiek vyrai, tiek moterys susiduria su ta pačia alkoholio vartojimo problema, todėl veikiančios savitarpio pagalbos grupės yra itin svarbios. Be to, ištisą parą veikia „karštoji linija“ pagalbos beieškančioms pareigūnėms.

LRITĮPS informacija

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?