Derybos dėl papildomų lėšų iš biudžeto skyrimo truko daugiau kaip metus. Kai nepavykdavo sėsti prie derybų stalo yra tekę rengti ir įvairias protesto akcijas. Iškovojus papildomas lėšas kiekviena statutinė organizacija pati galėjo pasirinkti būdus, kaip jas panaudoti, tik, žinoma, su sąlyga, jog jos bus panaudotos būtent darbo užmokesčio kėlimui, o ne kitiems tikslams. Kai kurios organizacijos pasirinko būdą mokėti priedus prie atlyginimų. Tačiau priedai – rizikingas dalykas: šiandien juos moka, ryt gali panaikinti. Todėl dauguma organizacijų nusprendė didinti darbo užmokestį keliant pareigybines kategorijas.

Pareigybinių kategorijų, o tuo pačiu ir darbo užmokesčio, požiūriu ugniagesiai gelbėtojai vidaus reikalų sistemoje buvo bene labiausiai nuskriausti. Didžioji jų dalis ( čia kalbama būtent apie realiai budinčius ugniagesius gelbėtojus) tuo metu turėjo žemiausiąją c2 kategoriją. Tuo tarpu jų kolegų policininkų gretose tokios kategorijos jau nebebuvo mažiausiai pora metų. „Gerai, žinoma būtų, jei ir mes galėtume taip turtingai gyventi kaip policija. Bet yra kaip yra. O kita vertus, gal ir gerai kai kolegos turtingesni, tada atkreipiamas dėmesys, kad mes labiau skurstame“, - pusiau juokais pusiau rimtai komentavo PAGD direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis.

Pasak Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko Alfredo Povilansko, nors klausimas iš esmės jau buvo išspręstas, bet atrankos prasidėjo gan vėlai ir vyko vangiai bei ilgai – baigtos buvo tik kone paskutiniąją pernai metų dieną – gruodžio 30-ąją. Apie tai paklaustas V. Kurkulis teisinosi, jog nuo departamento vadovybės tai nepriklausė - atrankų komisijos galėjo pradėti dirbti tik tuomet, kai buvo gautas Vidaus reikalų ministerijos leidimas.

Esama nepatvirtintų žinių, kad aukštesnę kategoriją ir tuo pačiu didesnį darbo atlygį gavo ne visi žemesniosios grandies ugniagesiai gelbėtojai. V. Kurkulis sakė apie tai neturįs tikslių duomenų, bet nepaneigė, kad tokių atvejų galėjo būti. „Keliami griežtesni reikalavimai, kai kas galėjo paprasčiausiai nepraeiti atrankos. Tačiau tai tikrai gali būti tik pavieniai atvejai“, - teigė jis. Profesinės sąjungos, kuri buvo gavusi signalų, kad kvalifikacinės kategorijos pakeltos ne visiems, vadovas irgi teigė jokių konkrečių faktų neturintis, tačiau manantis, kad tokių atvejų nėra daug. Pavyzdžiui, jei ugniagesys gelbėtojas turi galiojančią nuobaudą, jis paprasčiausiai negalėjo dalyvauti atrankoje, tad ir jo kategorija negalėjo būti keliama, bet tai nereiškia, kad jis to negalės padaryti pasibaigus jo nuobaudos galiojimo laikui.

Tiesa, PAGD kai kuriems ugniagesiams (ne tik tiems, kurie negalėjo praeiti atrankos) c2 kategorija vis dar bus taikoma. Būtent – naujokams, ką tik baigusiems Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ir vos pradėjusiems darbą. Tačiau V. Kurkulis užtikrino, kad žemiausiąją kategoriją jie gauna tik trejetui mėnesių norint įsitikinti, ar pareigūnas tikrai tinka šiai tarnybai. Po trejeto mėnesių jis praktiškai automatiškai jau gali pretenduoti į aukštesniąją kategoriją.

„Atrankos truko ilgą laiką. Pareigūnus tokia situacija labai neramino, atmosfera padaliniuose buvo gana įtempta. Profesinė sąjunga sulaukė daug skambučių: žmonės nuolat teiravosi, kad gi tos atrankos pagaliau vyks ir ar apskritai įvyks. Bet Nacionalinio profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS), kuriam priklauso ir mūsų profesinė sąjunga ilgai trukusios atkaklios pastangos davė vaisių. Pakėlus kategorijas žemesniosios grandies pareigūnų atlyginimai padidėjo nuo 100 iki 200 litų „ant popieriaus“. Gal tai ir nėra dideli pinigai, bet juk mes neketiname sustoti – atlyginimai turi būti keliami nuolat ir stabiliai. Tam ir toliau dėsime visas pastangas“, - sakė A. Povilanskas.

UGPS informacija