„Skundą atsisakyta priimti“, – penktadienį BNS informavo Vilniaus apygardos administracinio teismo raštinės specialistė Vilma Širkienė.

Ji plačiau nekomentavo teismo motyvų.

Policijos departamentas (PD) savo ruožtu penktadienį pranešė, jog teismas savo nutartyje nurodė, kad profesinės sąjungos, prieš kreipimąsi į teismą dėl policijos generalinio komisaro įsakymų panaikinimo, turėjo šiuos administracinius aktus ginčyti darbdaviui, t.y. Policijos departamentui.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė teigia, kad administraciniai aktai buvo ginčyti Policijos departamentui, jau nekalbant apie tai, kiek kartų teikti siūlymai reformos įgyvendinimui. Visi papildomi tai įrodantys dokumentai artimiausiu metu bus pateikti teismui, kuris, tikimės, priims teisingą sprendimą“.

Kaip skelbta, dvi profesinės sąjungos kreipimesi teismui teigė, jog vykdant policijos reformas nebuvo laikomasi įstaigų kolektyvinių sutarčių, Darbo kodekse numatyto informavimo ir konsultavimosi procedūrų.

„Policijos departamentas darydamas reformą tiesiog nesilaikė teisės aktų, pažeidė esmines procedūras: nebuvo vykdomos konsultacijos su darbuotojų atstovais – profesinėmis sąjungomis, nebuvo teikiama informacija, nebuvo ja keičiamasi. Teisės aktai yra pažeisti ir dėl to, kad šiandien reorganizacijos yra vykdomos, bet žmonėms nėra aiškus jų statusas. Pavyzdžiui, nėra teikiami atleidimo lapeliai, steigiamas „veidrodinis“ policijos komisariatas, yra įtampos: jei pritarsi reformai – gausi darbo vietą, o jei ne – negalės juk veikti du policijos komisariatai, žmogus nebeturi pasirinkimo. Yra daug įtampų, kur pradėta įgyvendinti reforma, žmonės išeina dešimtimis“, – BNS sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Anot R.Katinienės, pareigūnai pasigenda ir aiškumo, kokie departamentų padaliniai ir kaip veiks po reorganizacijos, kokie yra vertinimo kriterijai norintiems užimti naujas pareigas. Pasak jos, dalis asmenų į pareigas perkeliami nepaisant to, kad neatitinka reikalavimų. Pavyzdžiui, piktinamasi dėl to, jog tyrėjams priskiriamos naujos funkcijos – užtikrinti viešąją tvarką ir patruliuoti.

Kreipimąsi taip pat palaikė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

Policijos departamentas teigia, kad pokyčiai policijos sistemoje vyksta laikantis teisės aktų reikalavimų, pagal iš anksto numatytą planą, tam iš anksto pasirengiant, įvertinus galimas grėsmes, nuolat konsultuojantis su darbuotojais.

„Policijos komisariatuose, dirbančiuose pagal naują modelį, darbas vyksta sklandžiai, ypatingų problemų nėra. Policijos vadovybė nuolat lankosi tuose policijos komisariatuose, diskutuoja su darbuotojais, operatyviai sprendžia kylančias problemas. Šiuo metu pagal naująjį veiklos modelį jau dirba 42 policijos komisariatai iš 65“, – nurodo PD.

Anot departamento, policijoje vykdomų pokyčių esmė – padidinti gatvėse dirbančių pareigūnų skaičių, o lėšas, skirtas pastatų išlaikymui, nukreipti pareigūnų aprūpinimui ir jų atlyginimams kelti.

Policijos departamento veiksmus vykdant pokyčius spalio pradžioje sukritikavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, sulaukusi profesinių sąjungų kreipimosi. Ji paragino generalinį policijos komisarą Liną Pernavą tęsti reformą tik įvertinus pirmuosius jos rezultatus ir tik įsitikinus, kad tai pagerino policijos darbą ir padidino žmonių saugumą.

Originalų tekstą rasite čia: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/teismas-atsisake-nagrineti-profsajungu-skunda-del-policijos-reformos-782496