Vis dar dirbame ne kaip lygiaverčiai partneriai, o stengiamasi  konkuruoti, o dažnai ir dominuoti vieni kitų atžvilgiu. Dar dažnai pasitaiko, kad vienos struktūros kai kurie darbai – pavyzdžiui, prokuratūros – perkeliami tyrėjams. Sutarėme, kad raganų medžioklės tikrai nereikia, reikia spręsti problemas. Todėl profesinių sąjungų atstovai pateikė konkrečius siūlymus, kaip esamą padėtį galima pakeisti į gerąją pusę“, - sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) pirmininkas Vytautas Lamauskas.

Gruodžio 5 d. įvykęs susitikimas truko daugiau kaip tris valandas. Jame dalyvavo generalinis prokuroras Darius Valys, prokuroras Žilvinas Radišauskas, prokurorų profesinės sąjungos vadovas Stasys Kasiulis, dirbantis Alytaus prokuratūroje, šios profsąjungos tarybos narys klaipėdietis Saulius Galminas. Susitikti su prokurorais atvyko Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banel, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė bei V. Lamauskas. Pastarasis apgailestavo, kad į susitikimą nebuvo pakviesti policijos bei teismų atstovai, nes, kaip minėta, tik suderinus bendrus lūkesčius ir bendrą darbą galima tikėtis, jog rezultatai bus teigiami.

Generalinis prokuroras D. Valys teigė, jog galimi pavieniai prokurorų ir tyrėjų nesusikalbėjimo atvejai. „Sutinku, kad daug ką reikėtų taisyti – turime bėdų su bylų skirstymu. Be to, Baudžiamojo proceso kodeksas yra tikrai keistinas – sistemoje yra pernelyg daug popierizmo. Kartais yra išskirtiniai atvejai, kai prokurorai gali paprašyti policijos pagalbos – tarkim, įteikiant dokumentus asmeniui, kurio buvimo vietos prokuratūra net nežino. Tačiau tai ir turi būti tik išskirtiniai atvejai“, - sakė D. Valys.

S. Kasiulis ir S. Galminas teigė, kad jų regionuose tokios praktikos – užkrauti darbus tyrėjams, kai juos realiai turi daryti prokurorai, nėra. Tačiau Vilniuje nusiskundimų iš tyrėjų pusės jau gauta ne kartą. VAITĮPS jau prieš kelias savaites buvo suorganizavusi apskritą stalą su Vilniaus policijos tyrėjais, kur buvo aptartos šios problemos. „Yra patvirtintas aprašas, ką turi daryti prokurorai, o ką – ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Bet yra taip, kaip yra. Nesakau, kad visi prokurorai taip engia tyrėjus, bet tokių atvejų tikrai pasitaiko. Mes neįvardijome jų konkrečiai, nes pirmiausia susitikimo tikslas buvo ne ieškoti kaltųjų, o susitarti dėl bendrų pastangų eliminuojančių tokias situacijas“, - sakė V. Banel.  Profesinių sąjungų atstovai taip pat pasiūlė įsteigti Koordinacinę tarybą, kuri galėtų eliminuoti galimas grėsmes teisėtvarkos sistemoje. Kaip pavyzdį ką galėtų aptarti tokia taryba susirinkusieji paminėjo, kad kai kurie siektini statistiniai rodikliai, kurie priklauso policijai, gali būti priskiriami prokurorams – tuomet galimai atsirastų motyvacija ne kelti priešpriešą, o dirbti bendrai.

Pasak S. Galmino, kiekvienas turi daryti tik tai, ką privalo, ką numato jo pareigos. „Jei reikalaujama daryti kažką, ko neturi daryti tyrėjas, tai reikia skambinti visais varpais ir tiesiog nevykdyti netinkamų reikalavimų“, - griežtai pasisakė S. Galminas. Visi susitikimo dalyviai, pripažindami, kad procesine prasme prokuroras vadovauja bylos tyrimui, vis dėlto tiek su tyrėjais, tiek su teisėjais reikia elgtis kaip su lygiaverčiais partneriais, o ne tiesiog komanduoti. Dar kartą čia derėtų pabrėžti, kad niekas nekaltino tuo visų be išimties prokurorų – tiesiog reikia siekti geranoriško bendradarbiavimo.

Prokuratūros atstovai teigė, kad ne visi tyrėjai yra pakankamai kvalifikuoti. Žinia, kad taip yra – idealios sistemos sukurti neįmanoma jau vien dėl to, kad tyrėjai nėra motyvuoti – jų darbo krūviai didžiuliai, o atlyginimas, lyginant su tokiu darbo krūviu, tikrai neatitinka teisėtų pareigūnų lūkesčių. D. Valys išsakė nuomonę, kad pakankamai kvalifikuoti tyrėjai retais atvejais pereina dirbti į prokuratūrą prokurorų padėjėjais. Tokia praktika gali būti tik skatintina. Tačiau reikia pasirūpinti ir kitu – tuo, kad ir patys tyrėjai būtų suinteresuoti kelti savo kvalifikaciją. Vienas iš profesinių sąjungų siūlymų ir buvo tai, kad visoms trims grandims – tyrėjams, prokurorams bei teisėjams – būtų rengiami bendri mokymai. Be to, profesinių sąjungų atstovai siūlė surengti bendrą apskritą stalą, kurio metu diskutuodamos visos suinteresuotos pusės galėtų susitarti dėl bendro darbo ir veiksmų tarpusavyje derinimo.

„Dabar visos šios grandys dažnai mokosi ne pagal vieną bendrą sistemą, o kiekvieni sau. Bendrų mokymų metu visos tyrime dalyvaujančios grandys aiškiai suvoktų vieni kitų lūkesčius.“, - sakė V. Lamauskas.

Taip pat susitikimo metu buvo konstatuota, kad strateginiai prokuratūros bei policijos  planai nėra suderinti. Pavyzdžiui, policija suplanavo prioriteto tvarka vykdyti pagreitintą tyrimo procesą, tačiau prokuratūra siekia bylas užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Tai akivaizdus nesuderinamumo pavyzdys. Profesinės sąjungos atstovai pasiūlė generaliniam prokurorui artimiausiu metu su Lietuvos policijos generaliniu komisaru sutarti dėl bendrų ikiteisminio tyrimo strateginių tikslų. 

V. Lamauskas taip pat teigė, jog viena iš grėsmių yra ta, kad prokurorų ir tyrėjų santykiai neretai priartėja ne tik prie darbinių, bet ir asmeninių santykių, kai pajuntama jau asmeninė priešprieša. „Aš siūliau Skandinavijos modelį, kai kriziniais – nesusitarimo - atvejais galėtų įsijungti psichologai, mediatoriai. Tačiau generalinis prokuroras teigė, jog tai pareikalautų gan didelių finansinių išteklių“, - sakė V. Lamauskas. Generalinis prokuroras pasiūlė šiuo metu konfliktinėse situacijose mediatoriaus vaidmens imtis prokuratūros ir policijos padalinio vadovams.

Koks gali būti šio susitikimo rezultatas kol kas tik spėlionės. „Svarbiausia suprasti, kad šių institucijų bendradarbiavimas pirmiausia yra svarbus valstybei ir visuomenei. Mums svarbu kokie sprendimai bus realizuoti. Jei toks bendradarbiavimas pavyks, jei mūsų siūlymai bus priimti, galima tikėtis teigiamo rezultato“, - teigė V. Banel.

NPPSS informacija