Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Seimo komitete buvo svarstomas naujas darbo kodeksas, NPPSS pateikė savo siūlymus
2015-12-21

Posėdžio metu buvo aptariamos ir pareigūnams aktualios projekto nuostatos, dėl kurių NPPSS buvo teikęs pastabas ir pasiūlymus, tokios kaip: numatytas darbo grafikų paskelbimo ir pakeitimo terminas, darbo laiko režimo ypatumai budint, pasyvusis budėjimas namuose, kasmetinių atostogų trumpinimas nuo 28 kalendorinių dienų iki 20 darbo dienų, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų.

Supažindinimas su darbo grafiku – kelios dienos prieš darbą?

Susitikimo metu ypatingai daug diskutuota dėl siūlomo dienų skaičiaus, prieš kurį būtina darbuotoją supažindinti su darbo grafiku bei koks galimas minimalus darbo dienų skaičius įspėti darbuotoją apie darbo grafiko keitimąsi. Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu bus bloginama darbuotojų padėtis. Be to, darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų.

„Akivaizdu, kad galimas grafikų keitimas likus porai darbo dienų iki jų įsigaliojimo prieštarautų projekte numatytiems darbdavio pareigoms šeiminių įsipareigojimų turintiems darbuotojams. Kita vertus, toks greitas grafikų keitimas neigiamai veiktų ir kitus darbuotojus, neleistų jiems planuoti savo laisvalaikio, vizitų pas gydytojus ir panašiai, darbuotojai būtų neužtikrinti dėl grafiko“, - sakė D. Dapkutė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai nutarė atsižvelgti į NPPSS pateiktus argumentus ir iš dalies pritarti NPPSS ir Seimo narių teiktiems pasiūlymams.

Pasyvusis budėjimas namuose negali būti laikomas poilsio laiku

Komiteto posėdžio metu daug diskusijų tarp Seimo narių ir suinteresuotų asmenų sukėlė ir projekte numatyti darbo laiko režimo ypatumai budint. Anot NPPSS atostovų, projekte numatomas iš esmės naujas budėjimo režimas, t.y. pasyvusis budėjimas namie, už kurį asmeniui buvo siūloma mokėti ne mažiau kaip 10 proc. dydžio nuo bazinio mėnesinio atlyginimo priemoką už kiekvieną budėtą savaitę. Reglamentuojama, kad esant pasyviajam budėjimui namie, darbuotojas privalo būti ne darbovietėje, tačiau prireikus atlikti nurodytas funkcijas ir atvykti į darbovietę.

Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad pasyviojo budėjimo namie atveju darbuotojo atvykimas į darbovietę ar tam tikrų funkcijų vykdymas iš esmės reikalauja asmens buvimo tam tikroje vietoje, iš kurios būtų įmanoma per numatytą laiką atvykti į darbovietę ar vykdyti pavestas funkcijas, t.y. darbuotojas turi būti darbdavio žinioje. Be to, pasyviojo budėjimo namie atveju darbuotojui galėtų būti pavedamos jo tiesioginės funkcijos, t.y. būtų pavedamos atlikti tam tikros funkcijos, numatytos pagal darbuotojo darbo sutartį.

„Akivaizdu, kad toks budėjimo pobūdis iš esmės nesudaro galimybių darbuotojui pailsėti, atgauti jėgų, nėra užtikrinamas nepertraukiamas paros poilsio laikas, tad toks budėjimas negali būti laikomas poilsio laiku“, - akcentavo NPPSS atstovė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio metu buvo iš dalies pritarta NPPSS, Seimo narių teiktiems pasiūlymams peržiūrėti siūlomų pasyviai budėti dienų skaičių bei įvertinti galimybę didinti priemokos už tokį budėjimą dydį.

20 darbo dienų kasmetinės atostogos

NPPSS teikė pastabas ir dėl siūlymo, kuriuo numatomas jau ne 28 kalendorinių kasmetinių atostogų dienos, o 20 darbo dienų kasmetinių atostogų dienų. Profesinės sąjungos atkreipė dėmesį, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės prieštarauja Europos parlamento ir Tarybos direktyvai „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“, kurioje teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta direktyvoje kasmetines atostogas.

„Projekte numatoma, kad darbuotojai, kurie dirba penkias darbo dienas per savaitę, turi teisę į 20 darbo dienų kasmetines mokamas atostogas vietoje dabar darbuotojams suteikiamų 28 kalendorinių dienų. Be to, darbo kodekse numatoma, kad kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, kai bent viena iš dalių yra ne trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Šiuo metu galiojantis darbo kodeksas įpareigoja darbuotojus bent kartą per darbo metus atostogauti 14 kalendorinių dienų, o visi kiti laikotarpiai nėra reglamentuojami – gali būti ir vienos kalendorinės dienos, kuri nebūtinai bus nedarbo diena, ilgumo. Tokiu būdu darbuotojai realiai gali atostogauti 24 darbo dienas, tuo tarpu pagal siūlomą naują reglamentavimą minimalus  atostogų laikas yra trumpinamas iki 20 darbo dienų“, - sakė D. Dapkutė.

Komiteto posėdžio metu kol kas nutarta nepritarti siūlymams bent kiek ilginti kasmetines atostogas.

Atostogų panaudojimo praradimas praėjus 3 metams

Komiteto posėdžio metu buvo aptartas ir siūlymas numatyti, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos.

„Ne visais atvejais darbuotojai turi galimybę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai neturi net objektyvių galimybių, dažnai priklausančių ir nuo darbdavio, atostogauti. Įsigaliojus numatoma reguliavimui, darbuotojams bus užkirstas kelias pasinaudoti jam teisėtai priklausančiomis atostogomis, - nebus sudaroma galimybė tinkamai pailsėti“, - įsitikinusi NPPSS atstovė.

Projekto svarstymas komitete bus tęsiamas.

NPPSS informacija

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?