Prieš Seimo rinkimus garsiai kalbėję apie profesinių sąjungų galių ir darbuotojų atstovavimo stiprinimą, valdantieji, beveik įpusėjus trečiai naujojo Seimo sesijai, šiuos savo pažadus yra pamiršę. Tuo įsitikinę Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai, teigiantys, kad vasarą įsigaliojęs (pagaliau!) naujas Darbo kodeksas, o taip pat šią savaitę pasirašyto Nacionalinio susitarimo nuostatos yra naudingos tik vienai trišalio dialogo pusei – darbdaviams.

Vladimir Banel, NPPSS pirmininkas, sako, jog pagrindinės to priežastys – silpnos profesinės sąjungos ir politinės lyderystės nebuvimas.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje „Darni Lietuva“ profesinėms sąjungoms buvo žadamos medaus upės. Rinkimų programoje įrašyti lozungai apie socialinio dialogo stiprinimą, bendradarbiavimą trišalėje taryboje, profesinių sąjungų kompetencijų ir gebėjimų didinimą nugulė ir į dabartinės Vyriausybės programą. Gaila, tačiau tikrais darbais visa tai nevirto.

O trišalėje taryboje vykusios derybos dėl Darbo kodekso ir bandymai pasiekti Nacionalinį susitarimą parodė, kad profesinės sąjungos Lietuvoje dažnai yra tarsi skuduras, į kurį visi valosi kojas. Atrodo, kad prieš rinkimus apie silpnas profesines sąjungas kalbėję dabartiniai valdantieji suprato, kad būtent tokių profesinių sąjungų jiems ir reikia. Realios įtakos, maždaug 5–7 proc. darbuotojų atstovaujančios, organizacijos neturi, o kasmet jas pamaitinant keliais atliekamais ES milijonais taip netgi galima nusipirkti jų vadovų parašus ant darbuotojams nepalankių susitarimų. Ir turbūt neverta stebėtis, kad būtent taip elgėsi ankstesnė „ūsuotų bebrų“ Vyriausybė, tačiau tai, kad taip veikia vadinamieji „profesionalai“, nebetelpa į jokius rėmus“, – piktinasi V. Banel.

NPPSS ne kartą ir ne du kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, siūlydamas konkrečius būdus, kaip stiprinti profesinių sąjungų derybines galias ir įtaką bei sukurti sąlygas joms kurtis ir stiprėti.

„Parengėme ir politikams teikėme labai konkrečius pasiūlymus. Kalbėjome apie lygiaverčių derybų tarp darbuotojų ir darbdavių užtikrinimą, profesinių sąjungų nario mokesčio kompensavimą, darbuotojų švietimą, būtinybę mažinti teisinių ginčų skaičių, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už trukdymą profesinėms sąjungos vykdyti savo veiklą. Deja, nė vienas iš šių pasiūlymų kelio į Lietuvos politikų protus ir širdis taip ir nesurado. Nei į buvusių, nei į dabartinių“, – sako V. Banel.

Pasak jo, tokia valdančiųjų apatija darbuotojų interesams reiškia tik vieną – valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui tai yra per sudėtinga ir nesuprantama sritis bei problema.

„Ponui Karbauskiui pakako metų, kad visiems mums parodytų, jog simpatiškos šviesiaplaukės ir galingi automobiliai jam rūpi daug labiau nei paprastų Lietuvos žmonių interesai ir kasdienės problemos. Akivaizdu, kad rašyti rinkimų programas ir dalinti pažadus yra gerokai lengviau nei juos įgyvendinti. Juk tam būtina lyderystė, kurios, deja, nesimato“, – teigia V. Banel.

Užsienio ekspertų pagalba ir gerosios kitų šalių socialinio dialogo praktikos perkėlimas į Lietuvą yra vienintelis būdas išspręsti šias įsisenėjusias Lietuvos problemas, įsitikinę NPPSS atstovai.

„Yra valstybių, kuriose socialinis dialogas yra veiksmingas ir efektyvus. Tai – Skandinavijos šalys, Didžioji Britanija, Vokietija. Ir jei mūsų politikams neužtenka noro ar proto sutvarkyti šią viešojo gyvenimo sritį, kvieskime pagalbą iš šalies: klauskime valstybių vadovų patarimų, kvieskime ekspertus. Nes tikra Lietuvos pažanga, socialinės atskirties mažinimas be stiprių profesinių sąjungų ir tikro socialinio dialogo vargu ar įmanoma“, – sako NPPSS vadovas.

„Tikras džentelmeniškas susitarimas yra įmanomas tik tarp lygiaverčių partnerių. Deja, profesinės sąjungos Lietuvoje tokiomis kol kas nėra. Ir, atrodo, daroma viskas, kad jos čia niekada nebūtų stiprios“, – teigia V. Banel.