Dalinamės Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo Etikos komisijos narės ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovės Ingos Molevaitės interviu su 15min žurnalistais. Profesinės sąjungos atstovai užtikrina, kad, prireikus, gins narės teisėtus lūkesčius ir interesus.
„Šį straipsnį turėčiau suderinti su vadovybe, bet jų atsakymą žinau. Jis bus neigiamas. Todėl neklausiu. Tegul kviečiasi „ant kilimėlio“, – sako Jurbarko rajone dirbanti Probacijos tarnybos pareigūnė Inga Molevaitė. Kol televizijos ekrane bus rodomas geriantis Kostia ir panašios laidos bei filmai, permainų tikėtis sunku, sako Inga. Atvirame 15min duotame interviu pareigūnė kelia ne tik nepilnamečių nusikalstamumo, tačiau ir vidines sistemos problemas, o kartais tuo, ką ji sako, patikėti sunku – juk gyvename kelis dešimtmečius skaičiuojančioje nepriklausomoje Lietuvoje.
„Žinau, kad galėčiau tiesiog išeiti ir nesukti galvos, tačiau man rūpi visi pareigūnai, kurie dirba šioje sistemoje. Todėl, kol dirbu – tylėti negaliu“, – sako I.Molevaitė, daugybę problemų įžvelgianti tiek savo darbe, tiek viešoje erdvėje ir įstatymuose.
Nuo alkoholio apsvaigę keturiolikmečiai, kalbos apie mokyklose platinamus narkotikus ir realybė, kurią ne vienam įsivaizduoti sunku. Be viso to – daug kartais bereikalingo popierinio darbo, o vietoje pagalbos iš ministerijos, kai jos prašai pats, sulauki patikrinimų. Dar daugiau – valdžios draudimas užsiimti švietėjiška veikla ir pasakoti vaikams apie narkotikų ir alkoholio žalą.
Su tokia realybe sako susidūrusi I.Molevaitė.
– Inga, dirbate Probacijos tarnyboje, arba, tariant paprasčiau – su nuteistaisiais, anksčiau laiko išėjusiais į laisvę?
– Dirbame su nuteistais už įvairias veikas žmonėmis. Asmenys, kurie patraukti pagal baudžiamąjį kodeksą ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, laisvės apribojimo, viešųjų darbų, laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant tam tikram laikui, ir asmenys, kurie grįžę anksčiau laiko iš įkalinimo įstaigų, patenka į probacijos duomenų registrą.
Probacijos tarnybos pareigūnai kontroliuoja, kad šie asmenys laikytųsi teismo skirtų įpareigojimų. Teismas, paskyręs atitinkamą bausmę, taiko įvairius įpareigojimus, pavyzdžiui, naktį būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholio, išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas, nesiartinti prie nukentėjusio asmens. Įpareigojimų yra tikrai daug, viskas priklauso nuo to, kokį nusikaltimą įvykdė asmuo.
Jei smurtavo apsvaigęs nuo alkoholio, tikėtina, kad teismas skirs įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų arba gydytis nuo alkoholio. Tiesa, mano asmenine nuomone, šis įpareigojimas yra vienas veiksmingiausių.
– Viešoje erdvėje ne kartą kilo diskusijų apie vykdomą policijos reformą. Vieni joje įžvelgė pliusų, kiti – nestokojo kritikos. Tačiau dažniausiai buvo kalbama apie apylinkių įgaliotinius, kriminalinę policiją. O kaip gyvena Probacijos tarnybos pareigūnai?
– Spragų visada galime rasti, tačiau svarbiausia, kad žmonės, kurie dirba teisėsaugos, socialinio darbo srityje, ar pedagogai turėtų galimybę padėti vaikams ir paaugliams.
Trūksta žmonių ir jie fiziškai nespėja. Visų išvardytų specialybių žmonės yra apkrauti nenormaliu popieriniu darbu ir viskas tik dėl to, kad atsiskaitytume valdžiai, ką padarėme, arba, esant patikrinimui, tiesiog apsigintume.
Kitas dalykas, jei pradedame sakyti savo problemas, mus stengiasi suspenduoti. Mes išeikvojame labai daug laiko aiškindamiesi, ką padarėme, ko nepadarėme ir kodėl nepadarėme.
Prieš kelis mėnesius kreipiausi į Teisingumo ministeriją dėl darbo krūvio, valdžios požiūrio ir neveiklumo. Buvau pakviesta atvykti ir išsakyti savo nuomonę.
Aš ir dar keturi pareigūnai nuvykome ir buvome priimti teisingumo viceministro, tačiau po vizito visiems pareigūnams buvo pradėti patikrinimai, kai kurie apskųsti etikos procedūros komisijai, teko vykti aiškintis savo tiesioginiams vadams ir panašiai.
Po visų šių įvykių man pasidarė aišku, kad vadovauti įstaigai privalo žmonės, kurie ne tik išmano savo darbą, tačiau yra pasiruošę spręsti problemas, susijusias ne tik su nuteistaisiais, tačiau ir su pačiais pareigūnais.
Valstybinė įstaiga yra ne UAB ir tvarkytis reikia ne kaip norime, o kaip privalome. Principams čia ne vieta. Probacijos pareigūnų misija yra dirbti taip, kad žmonės pasitaisytų. Mes ne tik kontroliuojanti įstaiga, mes atsakingi už tai, kad asmenį, kuris padarė klaidą, integruotume į visuomenę, išmokytume jį gyventi nenusikalstant. Deja, darbo kokybė nukenčia dėl turimo krūvio.
Turėtume dirbti su 30 asmenų, tačiau dirbame su 70, 80 ir daugiau. Ir kiek laiko jau kalbame apie tai, bet niekas nesikeičia. Anaiptol – tik grasinimų sulaukiame.
Skaitykite daugiau:
Naujausi straipsniai
