Anot Lietuvos policijos profesinė sąjungos (LPPS) ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, projekte pateikiami tik teoriniai samprotavimai, kurie nėra grindžiami objektyviais duomenimis, konkrečiais apskaičiavimais. Nėra atskaitos taškų ir kriterijų, kuriais remiantis būtų galima vertinti siūlomus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų policijos komisariatų ir Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos ir Tauragės aps. VPK kriminalinės policijos skyrių ir viešosios policijos prevencijos padalinių veiklos organizavimo pakeitimus. Kitaip tariant, neatliktos reikiamos analizės, nėra objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti veiklos organizavimo pakeitimų poreikį ir tuo pačiu priežastis, kryptis, finansavimą, laukiamus rezultatus. Anot profesinių sąjungų, projektas, toks, koks jis yra dabar, apskritai nevertintinas kaip metmenys, nes tik išsamios analizės pagrindu gali būti rengiami metmenys, paremti objektyviais duomenimis, juos lyginant, gretinant, vertinant jų dinamiką, išgryninant problemines sritis.

Atsižvelgdami į tai profesinės sąjungos Policijos departamentui pateikė esmines pastabas dėl projekto:

• Projekte pateikiama esamos padėties analizė, tačiau tokia analizė apskritai nebuvo atliekama ir toli gražu neatspindi šalies mastu susiklosčiusios padėties. Taip pat nurodoma, kad identifikuoti rizikos veiksniai, su kuriais susiduriama organizuojant apskričių VPK veiklą pagal šiuo metu nustatytą PK struktūrą, viešosios policijos prevencijos padalinių ir PK kriminalinės policijos padalinių pareigūnų veiklos teisinį reglamentavimą. Kad ir kaip būtų neatlikus minimų padalinių veiklos procesų ir kitų rodiklių analizės, rizikos veiksnių identifikavimas nėra galimas.
• Projekte nurodytas veiklos organizavimo sistemos nepakankamas efektyvumas, tačiau šis faktorius, profesinių sąjungų nuomone, galėtų būti konstatuotas tik esant aiškiai apibrėžtiems kriterijams, apibūdinantiems veiklos organizavimo efektyvumo pakankamumą arba nepakankamumą. Todėl šiuo atveju neaišku, kuo grindžiama ši išvada. Būtina išgryninti rodiklius, kurie turėtų būti gerintini ir kuriais remdamiesi iš esmės galėtume objektyviai vertinti veiklos organizavimo sistemos efektyvumą.
• Projekte nepagrįstai konstatuojama vykdomų funkcijų gausa bei PK viešosios ir kriminalinės policijos padalinių pareigūnų funkcijų dubliavimas. Profesinių sąjungų nuomone, prieš darant tokias išvadas, būtinas sisteminis visų vykdomų funkcijų įvertinimas, kurį atlikus būtų galimas dubliuojamų funkcijų identifikavimas, atsižvelgiant į konkrečius duomenis.
• Tam, kad būtų galima identifikuoti projekte nurodytas perteklines procedūras, kurios žymiai neįtakoja teisės pažeidimų tyrimo kokybei ir sąlygoja neefektyvų tiek policijos pareigūnų, tiek į policiją besikreipusių asmenų laiko, finansinių išteklių naudojimą, būtina aiškiai apibrėžti ir konkrečiai įvardyti procedūras, kurios identifikuotos kaip perteklinės ir sąlygojančios neefektyvų minimų išteklių naudojimą. Tik tuomet galimas objektyvus sprendimas dėl to, kurių iš šių procedūrų po numatomų veiklos ir organizavimo pakeitimo procedūrų turėtų nelikti.
• Projekte identifikuotas rizikos veiksnys, apibrėžiantis viešosios policijos prevencijos padalinių ir PK kriminalinės policijos padalinių pareigūnų veiklos teisinio reglamentavimo trūkumus, dėl kurių nesudaromos sąlygos efektyviai naudoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius teisės pažeidimų tyrimui ir užkardymui. Profesinių sąjungų nuomone,tokios išvados galima prieiti tik atlikus išsamią žmogiškųjų bei materialinių išteklių panaudojimo efektyvumo analizę, kurios metu turėtų būti vertinami kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Profesinių sąjungų turima informacija,tokia analizė atlikta nebuvo. Be kita ko, projekte nėra vertinamas teisės pažeidimų prevencijos faktorius, kuris turi itin didelę reikšmę viešosios policijos prevencijos padalinių ir kriminalinės policijos padalinių veikloje.
• Objektyviais duomenis nepagrįstas projekte nurodomas rizikos veiksnys dėl  nepakankamo apsikeitimo informacija tarp kriminalinės ir viešosios policijos padalinių, prižiūrinčių tą pačią teritoriją. Manome, kad apsikeitimo informacija trūkumo konstatavimas ir identifikavimas rizikos veiksniu nėra galimas apskritai netyrus šio faktoriaus. Profesinė sąjunga neturi informacijos apie tai, kokio pobūdžio tyrimai ar analizės buvo atliekamos vertinant kriminalinės ir viešosios policijos padalinių apsikeitimo informacija pakankamumą. 
• Nei Policijos departamentas, nei profesinės sąjungos  nedisponuoja informacija apie tai, koks skaičius pajėgų, užtikrinančių viešąją tvarką, būtų pakankamas, nėra nustatyta šio faktoriaus pakankamumo vertinimo kriterijų, todėl projekte nurodomas rizikos veiksnys laikytinas nepagrįstu ir negali būti vertinamas objektyviai.
• Profesinių sąjungų nuomone, projekte nurodytas rizikos veiksnys dėl pareigūnų, dirbančių jiems priskirtoje teritorijoje, atsakomybės už padėtį teritorijoje nebuvimo apskritai nėra išmatuotinas ir vertintinas empiriškai, todėl nesuprantama kokiais objektyviais duomenimis remiantis buvo prieita šios išvados. Antra vertus, profesinių sąjungų nuomone, šis faktorius apskritai nesusijęs su veiklos organizavimo pakeitimais.
• Projekte nurodytas rizikos veiksnys dėl netolygių darbo krūvių atspindi tik dalyje apskričių VPK susiklosčiusią padėtį, nes profesinių sąjungų turima informacija darbo krūvių analizė buvo atlikta tik Kauno ir Vilniaus apskričių VPK mastu ir tik kriminalinėje policijoje. Neįvertinus šio faktoriaus šalies mastu rizikos veiksnys dėl netolygių darbo krūvių laikytinas nepagrįstu ir yra teorinio lygmens.
• Profesinių sąjungų nuomone, išvada dėl skirtingas PK veiklos ir kompetencijų reglamentavimo yra netiksli. Antra vertus, jei buvo vertinamas PK veiklos kompetencijų reglamentavimas, tai profesinės sąjungos tokių vertinimo duomenų neturi, todėl negali sutikti su šia išvada. Manytina, kad būtų kur kas tikslingiau vertinti ne veiklos ir kompetencijų reglamentavimo faktorių, o įstaigų finansavimo tolygumą ir proporcingumą ir išgryninti galimus rizikos veiksnius veiklos organizavimui bei teikti su tuo susijusias išvadas.
• 2014 m. Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties nuostatomis Policijos departamentas įsipareigojo tobulinti darbuotojų karjeros sistemą, siekiant padaryti ją aiškesnę ir skaidresnę, standartizuoti specialiuosius reikalavimus pareigybių aprašymams, parengti tipinius specialiuosius reikalavimus atitinkamoms pareigybėms. Kad ir kaip būtų šis įsipareigojimas nėra vykdomas, negana to – skirtingas reikalavimų reglamentavimas panašias funkcijas vykdančioms pareigybėms dar kartą įvardijamas kaip rizikos veiksnys organizuojant veiklą.
• Profesinių sąjungų nuomone, projekte nurodomas rizikos veiksnys dėl nepakankamo PK pareigūnų aprūpinimo darbo priemonėmis (transporto priemonėmis, kompiuterine įranga ir kt.) yra deklaratyvaus pobūdžio, nes finansavimo problemos yra plačiai išdiskutuotos ir žinomos bei giliai įsisenėjusios. Siekiant šį faktorių pagrįstai įvardyti rizikingu, būtinas sisteminis bei aktualus dabartinės padėties įvertinimas, kurio išvados leistų aiškiai įvardyti, kokių konkrečių darbo priemonių trūksta.
• Projekte numatyta, kad veiklos organizavimo pakeitimo įgyvendinimui yra reikalingas finansavimas, tačiau šis poreikis nepagrįstas jokiais objektyviais rodikliais. Profesinių sąjungų nuomone, veiklos organizavimo pakeitimo įgyvendinimo finansavimo klausimas turi būti detaliai apskaičiuotas, pateiktas realus lėšų poreikis, bei nurodomi finansavimo šaltiniai.   
• Projekte pateikiami pasiektini rezultatai, tačiau šie rezultatai yra grindžiami neatlikta situacijos analize, nesant jokių vertinimo kriterijų, atskaitos taškų, remiantis kuriais galėtume šiuos numatomus rezultatus įvertinti.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus projekto parengimo bei argumentavimo trūkumus, profesinės sąjungos neturi objektyvių galimybių vertinti nurodytų veiklos organizavimo pakeitimo krypčių. Profesinių sąjungų nuomone, prieš nustatant veiklos organizavimo pakeitimo kryptis būtina atlikti:

1.         Funkcinę analizę, kurios metu būtina išgryninti visų kriminalinės policijos ir viešosios policijos pareigybių grupių vykdomas funkcijas.

2.         Pareigūnų esamų darbo krūvių ir vykdomų funkcijų intensyvumo analizę.

3.         Pareigūnams tenkančių darbo krūvių normų bei aptarnaujamų teritorijų paskirstymo kriterijų nustatymą.

4.         Išgryninus minimus faktorius, jų pagrindu parengti busimų pareigybių aprašymų projektus, kuriuose aiškiai atspindėti esamų funkcijų perskirstymą iš esamų pareigybių į būsimas, įvertinus funkcijų intensyvumą ir darbo krūvius.

5.         Atsižvelgiant į numatomų pareigybių funkcijas ir jų intensyvumą bei darbo krūvius ir numatomas aptarnautinas teritorijas (nustatytas pagal naujus kriterijus), apskaičiuoti pareigybių poreikį. Jei numatoma keisti procesus ar jų atsisakyti – pareigybių  poreikis koreguotinas.

6.         Aprašyti naujo darbo organizavimo procesus - naujas veiklos organizavimo modelis.

7.         Atlikti esamo materialinio aprūpinimo įvertinimą ir nustatyti jo poreikį organizuojant veiklą pagal naująjį veiklos modelį.

8.         Nustatyti kvalifikacijos tobulinimo, mokymų poreikį, atsižvelgiant į naująjį veiklos organizavimo modelį, naujas pareigybių funkcijas.

9.         Nustatyti naujojo veiklos organizavimo modelio efektyvumo vertinimo kriterijus.

10.     Numatyti pereinamuosius laikotarpius ir būdus, kuriais būtų nuosekliai subalansuotas krūvių ir finansavimo disbalansas.

Policijos profesinės sąjungos nepritaria projektui ir Policijos departamento prašo atsižvelgti į nurodytus trūkumus, kuriems pašalinti siūlo atnaujinti darbo grupės dėl veiklos organizavimo pakeitimų darbą.