Šiandien Seime sprendžiamas Tarnybos Kalėjimų departamente statuto pataisų likimas. Šios pataisos, anot pareigūnų interesus ginančių profesinių sąjungų atstovų, yra vienintelis būdas iš mirties taško išjudinti visai sistemai taip būtinus pokyčius.

Kęstutis Pauliukas, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas, sako, kad siūlomos pataisos pagaliau leistų Kalėjimo departamentui žengti policijos ar sienos apsaugos tarnybos jau pramintu reformų keliu.

„Iš esmės mes laukiame šio Seimo sprendimo taip pat kaip 2015 metais vidaus reikalų pavaldume esantys pareigūnai – policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai – laukė Vidaus tarnybos statuto priėmimo“, – teigia K. Pauliukas.

Pareigūnų nuomone, svarbiausios Tarnybos Kalėjimų departamente statuto pataisos yra susijusios su įkalinimo įstaigose tarnaujančių žmonių darbo užmokesčio sistema. Pataisos numato didesnius bazinius darbo užmokesčio dydžius, taip pat apibrėžia gerokai patobulintą darbo užmokesčio priedų ir priemokų sistemą.

„Nuoširdžiai tikiuosi, kad Seimui pagaliau užteks išminties ir politinės valios priimti pataisas, kurių taip laukia daugiau nei 3000 įkalinimo įstaigose dirbančių žmonių. Žinoma, prieš savaitę Seime kilusios audringos diskusijos dėl šių pataisų, po kurių dokumentas buvo dar kartą grąžintas tobulinti, mums sako, kad iš politikų gali laukti visko“, – sako K. Pauliukas.

Dar vienas svarbus aspektas, kurio nedera pamiršti, yra naujųjų pataisų įgyvendinimo finansavimas.

„Didesnis sistemoje dirbančių žmonių darbo užmokestis, natūralu, susijęs ir su valstybės finansiniais įsipareigojimais. Todėl mes akylai stebėsime, kad įstatymo įgyvendinimui reikalingos sumos atsirastų jau kitų metų valstybės biudžete. Žinoma, dalį reformoms reikalingų finansinių išteklių viduje privalės rasti ir Kalėjimų departamentas. Tačiau, pavyzdžiui, policijos patirtys rodo, kad finansuoti pokyčius tik vidiniais resursais yra neįmanoma“, – pabrėžia Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

Kalėjimų departamento sistemoje šiuo metu trūksta maždaug 300 pareigūnų.

„Įkalinimo įstaigos prižiūrėtojas nėra tas pareigūnas, su kuriuo eilinis Lietuvos gyventojas susiduria kasdien. Galbūt dėl to ir mūsų problemos visuomenei atrodo tolimos ar net nesuprantamos. Tačiau turime suprasti, kad bet kokie neramumai kurioje nors šalies įkalinimo įstaigų gali virsti rimta vieno regiono ar visos šalies krize. Todėl šalis privalo investuoti į įkalinimo įstaigose dirbančius žmones: jų parengimą, aprūpinimą, darbo užmokestį, socialines garantijas“, – teigia K. Pauliukas.