Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Pareigūnai: pagaliau išmokome susikalbėti vieni su kitais [papildyta]
2015-05-20

Šiandien, gegužės 20 d., vyko praktinė teisėsaugos pareigūnų konferencija „Socialinė partnerystė: kaip ją įgyvendinsime, ar gerai išmokome skandinavų pamokas, ar esame pasiruošę žengti sekantį žingsnį?“. Tai buvo baigiamasis projekto „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje” renginys. 

Jame dalyvavo Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Vyriausybės atstovė Aušrina Genienė, Seimo narės Orinta Leiputė ir Agnė Bilotaitė, policijos kapelionas Algirdas Toliatas, policijos, muitinės, bausmių vykdymo įstaigų, pareigūnų ir mokytojų profesinių sąjungų, verslo, akademinės visuomenės atstovai – iš viso apie 200 dalyvių.

Renginyje apibendrinti projekto pasiekimai, rezultatai ir pokyčiai socialinio dialogo srityje, tartasi, kaip tai būtų galima išnaudoti ir plėtoti toliau, kaip atsakyti į galimus iššūkius, taip pat diskutuota, kaip sustiprinti žmonių derybines galias ir lyderystę.

Kolektyvinių sutarčių pasirašymas – tik pradžia

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis prisipažino, kad prieš keletą metų su Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovais pradėjus kalbėti apie kolektyvines sutartis teisėsaugos sistemoje netikėjo, kad visa tai taps realybe. „Neslėpsiu, galvojau, kas čia bus, kas iš to išeis. Abejojau, ar pavyks pramušti tą gelžbetoninį skydą, kurį turėjome“. Ministras pabrėžė, kad sutarčių pasirašymas dar nėra galutinis tikslas, tačiau tai svarus įrankis daryti esminius žingsnius, pokyčius, tartis, ieškoti kompromisų.

S. Skvernelis palinkėjo teisėsaugos institucijose plačiau diegti darbuotojų dalyvavimo kultūrą – skatinti darbuotojus imtis iniciatyvos, įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą, kurti geresnę aplinką. Tinkamas įrankis to siekti – kolektyvinė sutartis. Ji sukuria sąlygas įtraukti darbuotojus į socialinį dialogą, atsižvelgti į jų interesus, skatinti pokyčius. Tai – naudinga, reikalinga ir prasminga.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pasidžiaugė, kad bausmių vykdymo sistema tapo viena pirmųjų pasirašydama šakos kolektyvinę sutartį. „Per tą laiką pasikeitė valdžios požiūris į profesines sąjungas, o pačios derybos buvo abipusiai naudingos. Dabar kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose masiškai pasirašomos kolektyvinės sutartys. Be to, kasmet didėja ir sistemos finansavimas, dabar mūsų tikslas – efektyviai jį išnaudoti. Tuo tarpu profesines sąjungas siūlau žiūrėti kaip į sąjungininkus“.

Kalėjimų departamento vadovė Živilė Mikėnaitė teigė, kad projekto metu vykę mokymai buvo itin aukšto lygio, todėl tikrai buvo iš ko pasimokyti visiems – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Anot jos, svarbu ir toliau dirbti kartu ir siekti bendrų tikslų. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris pabrėžė, kad kolektyvinių sutarčių pasirašymas neturi būti tik formali deklaracija, o tapti praktiniu darbu.

Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius pastebėjo, kad ta socialinė gerovė, kurią šiuo metu turi Vakarų šalys ir kuria mes žavimės, pasiekta tik praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje, Vakarų šalys to siekė apie trisdešimt metų. Lietuvoje ji pasiekta per kelerius metus, bet jai įtvirtinti reikia laiko ir bendrų pastangų.

Svarbiausias – socialinio dialogo įgyvendinimas

Nepaisant to, kad investuotas ne vienas milijonas, Lietuvoje socialinis dialogas, išties, jau metų metus stringa, nėra tikrų kolektyvinių sutarčių, įvairių institucijų ir profesinių sąjungų atstovų dialogas stringa, girdimas nusivylimas, abejingumas, socialinio modelio fone derybinės galios neadekvačiomis, o stiprių ir kvalifikuotų lyderių beveik neliko.

Renginyje NPPSS vadovas Vladimir Banel apibendrino projekto metu pasiektus rezultatus, tačiau sutikdamas su kitais dalyviais akcentavo, kad svarbu – perimtą užsienio šalių patirtį sėkmingai įgyvendinti ir jokiu būdu nepadėti visko į stalčių.

„Galime pasidžiaugti tuo, kad įgijome naujų žinių ir įgūdžių, dabar jau kritiką, ginčus keičia derybos ir siūlymai, pareigūnai patys imasi atsakomybės: bendradarbiauja, kuria, kelia kvalifikaciją, tampa atsakingesni. Patys vadovai ir darbuotojai tapo atviresni: pasikeitė viršininko požiūris į darbuotoją ir darbuotojo į viršininką.

Kad ir kaip būtų turime visa tai tobulinti. Noriu pabrėžti, kad saugos ir sveikatos srityje turime ypatingai kur tobulėti. Gajus požiūris „pasirašykite žurnalą už instruktažą ir pirmyn į tarnybą“ turi būti praeitis. Čia labai svarbu užtikrinti gerosios kitų valstybių patirties įgyvendinimą“, - teigė V. Banel.

Pareigūnų atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad turime ir toliau stiprinti socialinį dialogą ir pareigūnų kompetenciją šioje srityje, stiprinti lyderystę, didinti tarnybos patrauklumą, stiprinti reintegraciją ir reabilitaciją, įgyti politinį palaikymą ir depolitizuoti procesus, užtikrinti saugos ir sveikatos komitetų efektyvumą.

Renginio dalyviai sutarė, kad reikia susitelkti siekiant statutinės tarnybos patrauklumo, didinant pareigūnų pajamas ir motyvaciją, siekiant pritraukti ir išlaikytų tarnyboje geriausius pareigūnus. Sutarta, kad teisėsaugos socialinių problemų sprendimo reikia siekti bendromis politikų, administracijos ir pareigūnų pajėgomis.

Rezultatai verčia judėti pirmyn

Konferencijos metu buvo apdovanoti vadovai Policijos departamento generalinis komisaras Linas Pernavas, Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas, Ramutė Liupkevičienė, projekto komanda, buvęs projekto vadovas, dabar Vidaus reikalų ministro patarėjas Vytautas Bakas, NPPSS vadovas Vladimir Banel, įstaigų, pasirašiusių kolektyvines sutartis, vadovai bei derybinių grupių (kolektyvinei sutarčiai parengti) nariai už svarų indėlį socialiniame dialoge ir iniciatyvą siekiant pokyčių Lietuvos teisėsaugoje.

Šio projekto rezultatas – pasirašytos trys kolektyvinės sutartys, kurios taikomos daugiau kaip 15 tūkst. pareigūnų ir darbuotojų, 16 kolektyvinių sutarčių muitinės, policijos ir bausmių vykdymo įstaigose, įsteigti saugos ir sveikatos komitetai. Projektas apėmė trijų ministerijų (Finansų, Vidaus reikalų, Teisingumo) valdymo sritis, 60 savivaldybių, daugiau kaip 20 muitinės, policijos ir bausmių vykdymo institucijų, keturias nacionaliniu mastu veikiančias profesines sąjungas. Prie šio projekto rezultatų tiesiogiai prisidėjo daugiau kaip 1200 žmonių.  

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas nuo 2011 m. vykdė projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“. Finansavimas projektui gautas iš ES struktūrinių fondų, projekto partneriai – Policijos, Kalėjimų, Muitinės departamentai, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga.

NPPSS ir VRM informacija

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?