Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Kada policininkas - išties didvyris?
2016-03-02

Didvyrių mokykla?

Policija pastaruoju metu tampa vis atviresnė visuomenei. Viena iš tokio pasirinkto kelio priežasčių – būti arčiau visuomenės, gerinti policijos įvaizdį. Todėl policija, pasitelkusi savo darbuotojus (spaudos atstovus), įpareigotus išplatinti teigiamą informaciją apie šios struktūros kasdienį darbą (nes esą tikroji žiniasklaida linkusi domėtis policija tik tada, kai pareigūnai savo elgesiu įžiebia skandalą), vis pasigiria vieno ar kito šalies policininko poelgiu. Štai čia neretai slypi „grėsmė“ peržengti plonytę ribą, skiriančią tikrą didvyrišką poelgį ir paprastą žmonišką elgesį, koks yra privalomas kiekvienam doram piliečiui. Tuomet, tą ribą peržengus, deja, policija sulaukia iš visuomenės, švelniai tariant, pašaipų.

Kad tai ne melas ar tik priekabus užpuolimas, išduoda daugybės žmonių pamėgti socialiniai tinklapiai, kuriuose visi užsiregistravusieji turi teisę laisvai reikšti savo mintis, komentuoti, diskutuoti.

Savo puslapius socialiniuose tinkluose turi ne tik atskiri policijos pareigūnai, net ir patys aukščiausi pagal rangą, pažadėję diskutuoti rūpimais klausimais su visais piliečiais (ir tai darantys), bet ir pati sistema – policija. Štai čia, kasdien skaitant policijos naujienas, turi susidaryti vaizdas, kad policija – didvyrių mokykla. Rengimo ar subūrimo, išvadą turi susidaryti pats skaitytojas.

Liaupsėms – pašaipos

Štai neseniai buvo išliaupsinti du Kazlų Rūdos policijos pareigūnai, padėję vėlų vakarą netoli Višakio Rūdos kaimo avariją patyrusioms jurbarkietėms. Pareigūnai ne tik pakvietė sušalusias merginas į savo automobilį, bet ir, kaip rašoma Marijampolės apskrities policijos išplatintame pranešime, „apvažiavo aplinkines sodybas, prašė ūkininkų pagalbos, ieškojo traktoriaus, kuriuo būtų galima ištraukti automobilį“.

Tos pačios apskrities policija atskiru pranešimu neseniai išgarbino ir dar du Jurbarko policijos patrulius. Šie „Jurbarke, vienoje sankryžoje, sustojo prie senyvos moters, einančios su vaikštyne, ir pasisodino pensininkę į automobilį, ilgokai užtruko, kol sėkmingai įdėjo vaikštynę į mašiną, ir pavežė senyvą moteriškę iki namų“. Pranešimo pabaigoje džiugiai kreipiamasi į tuos jaunus patrulius: „Didžiuojamės jumis, vaikinai!“

Radviliškio policijos pareigūnui neseniai garsiai padėkota už tai, kad jis per valandą vaizdo kamerų dėka nustatė, kas slapta pasisavino vienos moters piniginę miestelio parduotuvėje, atpažinęs surado nesąžiningą pilietę ir paėmė iš jos radinį bei grąžino piniginę išsiblaškiusiai tikrajai jos savininkei.

Tokių pranešimų šalies policijos apskričių komisariatų internetinėse svetainėse – apstu. Mat patenkinti piliečiai dėkoja pareigūnams ir laiškais, ir skambučiais, ir padėkomis rajoniniuose laikraščiuose. Ir, žinoma, tai džiugina pačių policininkų širdis, maloniai nuteikia ir jų vadus, tačiau eiliniams skaitytojams dažniausiai sukelia atvirkštinę reakciją – pašaipą. „Et, tai didvyriai – tai juk elementarus žmoniškumas reikalauja padėti kelyje nelaimę patyrusiam žmogui“, – parašė vienas komentatorius. „Gerai, kad toji moteris su vaikštyne gyvena už pusės kilometro, o ne už 20 kilometrų, nes tarnybinio automobilio tuo metu galbūt reikėta gesinant kokį nors nedarnios šeimos kruviną barnį“, – „barėsi“ kitas komentatorius. „Tai ar ne policijos darbas – ieškoti dingusių daiktų?“ – stebėjosi trečias skaitytojas.

Ir turbūt suprantama, kodėl minėti komentatoriai, o taip pat ir kiti liejo pašaipas. Vieno jų gana aiškiai parašyta: „Kai aš autobuse užleidžiu vietą senutei, kažkodėl niekas nepagiria manęs atskiru straipsniu, arba kai gydytoja teisingai nustato plaučių uždegimą ir paskiria vaistų, jai irgi niekas viešai nedėkoja, nes tai yra jos tiesioginis kasdienis darbas, o ne didvyriškumas, vertas liaupsių“.

Išgelbėjo 3 žmones

Tarp tokių policijos svetaines pastaruoju metu plūste užplūdusių, anot reiklių komentatorių, „smulkmenų“, kurios tik paliudija, kad policininkas pirmiausia turi būti (yra) doras žmogus, kartais gali paskęsti ir tikrai didvyriški policininkų poelgiai – tokie, kokių iš pareigūno nereikalauja nei jo valdžia, nei jokios tarnybinės instrukcijos. Tokie didvyriški poelgiai policijos tarnyboje sužybsi neretai, jeigu tik policininkas yra tikras vyras – veikia greitai ir protingai, nepaiso rizikos. Tokie poelgiai išties puošia policiją, pateisina policijos devizą „Ginti. Saugoti. Padėti“ ir yra verti liaupsių.

Štai Vasario 16-osios proga šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Prienų policijos patrulį Vaidą Miliauską – už drąsą, sumanumą ir pasiaukojimą gelbėjant žūvančius žmones. Pareigūnas praėjusių metų liepos 15-osios popietę pačiuose Prienuose iš Nemuno išplukdė skęsti pradėjusį vyrą (38 m.). Šis ką tik buvo nušokęs nuo tilto per upę. Liudytojais tapę žiūrovai suprato, kad plaukiko, sparčiai nešamo srovės, gyvybei iškilęs pavojus, tačiau patys nesiryžo šokti paskui ir gelbėti, tad paskambino į policiją. Atskubėjęs ant tilto ir situaciją perkandęs patrulis Vaidas skubiai sėdo į tarnybinį automobilį, nuvažiavo į tą vietą, kur nuo kranto buvo matyti plūduriuojantis žmogus, žaibiškai nusimetė tarnybinę uniformą ir šoko į upę. Nelaimėlis nuo kranto buvo nutolęs apie 20 metrų, tačiau patruliui pavyko vyrą išgelbėti. Krante jau laukė medikai.

Beje, Alytaus apskrities policijos, kuriai priklauso ir rajoninis Prienų policijos komisariatas, Komunikacijos grupės specialistė Kristina Janulevičienė papildė, kad policininkas V. Miliauskas pernai išgelbėjo net 3 žmones: be skendusio vyro, dar saugodamas laikė senyvo amžiaus vyrą, iškritusį per trečiojo aukšto langą ir pavojingai pakibusį prie lietvamzdžio, tol, kol atvažiavo pagalba, o nusižudyti bandžiusiam vyrui, pats darydamas širdies masažą, grąžino gyvybę.

Gelbsti rizikuodami

„Savo darbais jūs šlovinate valstybę, kuri jums yra brangi, kuri yra tikslas ir vertybė. Jums Lietuva visada išliks Tėvynė, valstybė, kuri padeda, kuri gelbsti, kuria galima didžiuotis“, – vasario 16-ąją Prezidentūroje apdovanotiesiems, kartu ir Prienų patruliui, sakė šalies prezidentė.

Šių žodžių – nereikia nė abejoti – verti ir kiti policininkai, neseniai savo didvyriškais poelgiais nudžiuginę konkrečius žmones, kuriuos išgelbėjo, ir visą Lietuvą. Tokių didvyriškumo pavyzdžių tikrai netrūksta.

Neseniai du Akmenės policijos patruliai – Raimundas Spudulis ir Simas Milašiūnas – Ventos gyvenvietėje nuo žūties po traukiniu išgelbėjo 17-metį. Paauglys buvo nusprendęs nusižudyti ir gilią naktį, prieš pat ketvirtą valandą, gulėjo ant geležinkelio bėgių. Su savo artimaisiais jis buvo nutraukęs ryšį telefonu, tad artimieji kreipėsi į policiją. Minėti patruliai nežinojo, kurioje vietoje gali būti nepilnametis, tačiau veikė nuojautos vedini – bene per minutę atsidūrė prie geležinkelio stoties. Ten pamatė ant bėgių gulintį vaikiną. Tuo metu tolumoje jau buvo matyti ir sparčiai artėjančio traukinio šviesos. Rankomis nutvertas jaunuolis pradėjo priešintis, tad patruliai nuo bėgių jį nutraukė jėga ir laikė glėbyje tol, kol traukinys pradundėjo keldamas triukšmą ir gerai juntamas oro bangas. Netrukus paauglys buvo perduotas medikams, o abu patruliai džiaugėsi, kad suspėjo dar pačiu laiku. R. Spudulis vėliau neslėpė, kad per beveik 10 metų, kai tarnauja policijoje, tokių situacijų būta ir daugiau, o antrus metus policijoje dirbantis S. Milašiūnas sakė, kad šis įvykis jam – savotiškas krikštas.

Didvyriškai savo tarnybą grėsmingoje situacijoje ėjo ir Alytaus policijos kelių patrulis Darius Laurinaitis su kolegomis, kai, net rizikuodamas savo gyvybe, sausio 24-osios rytą Dzūkijos keliuose vijosi ir stabdė nestojusį ir sprukusį automobilį „Mercedes Benz“. Šio vairuotojas buvo nelinkęs įkliūti, tad nestojo net išgirdęs patrulių šūvius. Bėglys užkabino tarnybinį automobilį ir ne tik kliudė patrulį D. Laurinaitį, bet ir jį, užsimestą ant variklio dangčio, keletą metrų vežėsi kartu. Pareigūnas buvo sužalotas, tačiau po to vis tiek šaudė į sprunkantį automobilį. Šis, kliudytas 4 kulkų, buvo priverstas stoti. Įkliuvo ir pats vairuotojas (33 m.). Patrulis D. Laurinaitis dėl sužaloto kaklo neišvengė gydymosi ligoninėje. Ten jis sulaukė Alytaus apskrities policijos vadovo Česlovo Mulmos dėmesio ir padėkos.

Kiek kitaip didvyrių vardą neseniai užsitarnavo ir du Vilniaus rajono policijos pareigūnai. Jiems, nuvykusiems pagal pranešimą visai kitais reikalais į Šiaudinės kaimą, teko operatyviai nuspręsti, kaip padėti pradėjusiai dusti ir sąmonę jau praradusiai 1,5 metukų mergytei, dėl kurios į policininkus netikėtai kreipėsi jos sutrikę tėvai. Tyrėjas Tadeušas Makovskis ėmėsi iniciatyvos: jis kvėpuoti nustojusiai mažylei darė dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos masažą, pūtė orą į burnytę, radijo ryšiu buvo paprašyta visų patrulių pagalbos atlaisvinant kelią į ligoninę, o tarnybiniu automobiliu, vairuojant Rudaminos policijos nuovados tyrėjui Kęstui Jurgo, apie 10–15 minučių lėkta ir kosminiu 140–150 kilometrų per valandą greičiu. Laimė, iki medikų suspėta laiku, mergytės gyvybė išgelbėta.

„Į ligoninę atvykome išsilydžiusiomis mašinos stabdžių kaladėlėmis“, – vėliau, tarsi juokaudamas, tarsi rūpindamasis, apibendrino situaciją tyrėjas T. Makovskis ir dar pridūrė, kad kiekvienas pareigūnas kada nors turėtų pajausti, kokie šilti jausmai užplūsta krūtinę, kai išgirstama, kad merdėjęs žmogus galiausiai atkunta ir vėl pradeda kvėpuoti. Beje, šis policininkas, pats gaivinęs kūdikį pirmą kartą savo gyvenime, po visko net ir pats stebėjosi, kaip jam pavyko prisidėti prie mergytės gyvybės išgelbėjimo, kukliai dvejodamas, ar antrą kartą tai sėkmingai pakartotų…

„Ačiū, kolegos, tokie Jūsų darbai verčia didžiuotis policija!“ – po šios sėkmingos pareigūnų kelionės į ligoninę savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ džiūgaudamas paskelbė šalies policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Ko gero, tokiais atvejais kai kuriems policininkams net gėda darosi pagalvojus, kad panašiai kolegos liaupsinami ir už surastą moteriškės piniginę…

Irena ZUBRICKIENĖ

Originalų tekstą rasite čia: http://valstietis.tv3.lt/uncategorized/kada-policininkas-isties-didvyris/

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?