Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Darbo inspekcija: pareigūnai neturi „pageidauti“ atlyginimo
2015-12-14

Iš policininkų automobilio, stovėjusio prie sostinės 6-ojo komisariato, narkomanas I.Molotkovas pabėgo lapkričio 19 d. apie 18 val. su antrankiais, pagrobęs mašinoje pareigūnų paliktą automatą „Kalašnikov“.

Sostinės gatvėse ginkluotą bėglį gaudė apie 750 policininkų. Operacijoje dalyvavo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kuriems buvo pasibaigęs darbo laikas ar pagal grafiką turėjo laisvą dieną.

Komisarą nudžiugino

„Vilniaus pareigūnų bendruomenė inicijavo siūlymą atsisakyti atlygio už dirbtus viršvalandžius operacijos metu. Mane džiugina, kad pareigūnai laiko garbės reikalu ištaisyti kolegų padarytas klaidas. Tačiau manau, kad ši iniciatyva negali būti primesta ir privaloma tiems, kas mano kitaip.

Todėl tie, kurie pageidauja, kad jiems būtų sumokėta už viršvalandinį darbą, tokias išmokas privalo gauti. Jau nekalbant apie kažkokį vadovybės spaudimą“, – įsitikinęs Lietuvos generalinis komisaras Linas Pernavas. Savo poziciją komisaras paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Tačiau ką apie darbą „už ačiū“ sakoma Darbo kodekse? 

Kaip paaiškino Valstybinė darbo inspekcija (VDI), jeigu tenka dirbti viršvalandžius (darbo sutartimi sulygtos darbo laiko normos viršijimas) darbuotojams įstatyminiu pagrindu garantuojamas padidintas apmokėjimas.

Darbo kodekse (DK) įtvirtinta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.

Už darbą poilsio dieną, vadovaujantis DK, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną, arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Neprivalo prašyti užmokesčio

Kaip paaiškino VDI, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, todėl darbdavys, sudarydamas su darbuotoju darbo sutartį, įsipareigoja mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbuotojui darbo sąlygas, nustatytas norminiuose teisės aktuose.

„Tokiu būdu, darbuotojas aptariamuoju atveju neprivalo reikšti papildomo pageidavimo dėl DK įtvirtintų nuostatų pritaikymo, kadangi darbuotojams įstatyminiu pagrindu garantuojamas padidintas darbo užmokestis/kompensavimas už nukrypimą nuo darbo sutartimi sulygtos darbo laiko normos“, – teigė VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Julija Buiko.

Inspektorė pabrėžė, kad nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl aukščiau išdėstyto atvejo yra nagrinėjami DK numatyta tvarka. Tai yra, darbuotojas turi teisę savo turtinius interesus ginti kreipiantis į Darbo ginčų komisiją.

Statutui neprieštarauja

„Minimu atveju, darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Darbuotojas rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

Statutinių pareigūnų statuso ypatumus, jų socialines ir kitas garantijas įtvirtina Vidaus tarnybos statutas. VDI neaiškina ir nekontroliuoja Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimo“, – sakė J.Buiko.

Kaip nurodė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas, Vidaus tarnybos statutas neprieštarauja Darbo kodeksui, todėl už papildomas darbo valandas gali būti apmokėta, arba jeigu tenka dirbti laisvadienį, dirbtas laikas yra kompensuojamas papildoma poilsio diena.

Kaip teigė T.Žilinskas, statute nėra tokios nuostatos, kad nutikus ekstremaliai ir neatidėliotinai situacijai, už papildomai dirbtą laiką gali būti nesumokėta.

Originalų tekstą rasite čia: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/darbo-inspekcija-pareigunai-neturi-pageidauti-atlyginimo.htm

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?