Praėjusią savaitę, gegužės 16 d., Medininkuose vyko antrasis Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) inicijuotas seminaras „Socialinė partnerystė“. Seminare aptarta socialinė partnerystė ir jos galimybės valstybės tarnyboje, Valstybės sienos apsaugos šakos kolektyvinės sutarties taikymas ir profesinių sąjungų veikla.

Susipažinti su pernai vykusiais mokymais galite čia.

Seminare dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasienio rinktinių vadai, VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Veiklos ir biudžeto planavimo skyriaus vedėja, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, Personalo valdybos Valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, Specialiųjų užduočių valdybos viršininko pavaduotojas, Personalo valdybos direktorius bei LPPPS atstovai.

Mokymus vedė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Daiva Petrylaitė, LPPPS tarybos pirmininkas Jevgenijus Amelinas ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel.

Socialinė partnerystė valstybės tarnyboje gali būti įgyvendinama keliais būdais                 

Daiva Petrylaitė, seminaro metu pristačiusi socialinės partnerystės galimybes valstybės tarnyboje, teigia, kad įstatymuose yra įtvirtintos trys socialinės partnerystės formos. Socialinė partnerystė gali būti įgyvendinama: 1) sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir sudarant susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų; 2) inicijuojant, vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis; 3) informavimo, konsultavimo procedūromis ir dalyvavimu darbdavio juridinio asmens valdyme.

D. Petrylaitė pristatė statutinių tarnautojų kolektyvinių sutarčių valstybės tarnyboje ypatumus.

1. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuris nustato valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. Įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.

Vilniaus universiteto profesorė pristatė ir pakankamai naują darinį – darbo tarybas. Anot jos, tose valstybės tarnybos sektoriuose, kur yra susiklosčiusios tam tikros tradicijos, sukurta bendradarbiavimo kultūra, darbo tarybos yra perteklinis darinys. Be to, tarybos valstybės tarnyboje yra galimos, bet nėra privalomos.

Plačiau apie darbo tarybas skaitykite čia.

Kolektyvinė sutartis – palankesnėms darbo sąlygoms

LPPPS tarybos pirmininkas Jevgenijus Amelinas pristatė esmines VSAT šakos kolektyvinės sutarties, kuri pasirašyta 2016 m. vasario 23 d., nuostatas. Pati sutartis, anot J. Amelino, reglamentuoja profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties.

Kolektyvinės sutarties tikslas – plėtoti socialinę partnerystę, sudaryti patrauklias, palankias tarnybos/darbo VSAT sąlygas, didinti VSAT prestižą, gerinti santykius tarp darbdavio ir profesinės sąjungos, stiprinti darbuotojų profesionalumą ir motyvaciją, lojalumą organizacijai, skatinti nepakantumą korupcijai, skleisti demokratines vertybes ir principus asmeniniame bei visuomeniniame gyvenime.

Savo ruožtu rengdama teisės aktų, susijusių su esminėmis Darbuotojų darbo sąlygomis ir socialinėmis garantijomis, projektus, VSAT įsipareigoja iš anksto per protingą terminą konsultuotis su profesine sąjunga, informuoti apie sudaromas komisijas ir darbo grupes, tarnybos finansinę padėtį.

„Keitimasis informacija yra vienas esminių dalykų, suteikiantis mums kaip profesinei sąjungai sekti tarnyboje vykstančius procesus. Sutartyje susiderėjome ir dėl to, kad VSAT sutaupytos darbo užmokesčio fondo lėšos būtų skiriamos darbuotojų motyvacijai didinti. Profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti darbuotojų skatinimo procese, teikti pasiūlymus. Tai yra pareigūnams svarbūs dalykai“, - sako J. Amelinas.

Plačiau su sutarties nuostatomis galite susipažinti čia.

V. Banel: svarbu kurti tvarią ir atsakingą socialinę partnerystę

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo bei LPPPS pirmininkas Vladimir Banel seminaro metu akcentavo atsakingą socialinę partnerystę.

„Per pastarąjį dešimtmetį pasistūmėjome išties daug – išmokome girdėti vieni kitus, ginčytis konstruktyviai, susitarti dėl tikslinio sutaupytų lėšų panaudojimo pareigūnų motyvacijai didinti. Be to, daugelis ginčų išsprendžiama ne teismuose, kaip buvo anksčiau, o Tarnybinių ginčų komisijoje. Kad ir kaip būtų, tobulumui ribų nėra, turime judėti į priekį, toliau bendradarbiauti ir stiprinti socialinę partnerystę. Mokymai, pasitarimai, derybos veda prie pagarbos ir pasitikėjimo atsiradimo”, - įsitikinęs V. Banel.

NPPSS vadovas kartu akcentavo Skandinavų patirtį ir įdirbį. Skandinavijos valstybėse siekiama maksimaliai užtikrinti žmogaus teises, rūpintis pareigūnų sveikata ir saugumu, aprūpinimu tarnybos metu. V. Banel ragino pagalvoti apie pareigūnų metinio vertinimo ir užduočių formulavimo tobulinimą – būtina sutarti, kaip šį įrankį naudoti tiek pareigūnų, tiek tarnybos labui.

V. Banel akcentavo pagrindinius profesinių sąjungų siūlymus naujiems Vidaus tarnybos statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo projektams, svarstymo Seime eigą bei pareigūnų atstovų prioritetus. Profesinių sąjungų prioritetais išlieka „Programos 1000“ įgyvendinimas su tam skirtu finansavimu 2019-2020 metais, pareigūnų pensijų kėlimas ir indeksavimas, saugios ir sveikos darbo aplinkos bei socialinių garantijų užtikrinimas.

Plačiau apie profesinių sąjungų siūlymus įstatymų pakeitimams skaitykite čia:

Seimo komitetuose svarstomas Vidaus tarnybos statuto įstatymo projektas

Seimo komitetuose svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo projektas

Seimo komitetas pritarė daliai NPPSS siūlymų VTĮ įstatymo pakeitimui