Virginija Juškienė ("Ūkininko patarėjas")
Ar pajėgus trijų dešimčių metų senumo gaisrinės automobilis GAZ-66 duobėtais žvyrkeliais ir lauko keliukais su vėjeliu atlėkti iki degančios pamiškės sodybos, susirasti vandens, atsivežti ir vienas pats ugniagesys, vyniodamas gaisrinės žarną, laikydamas švirkštą, kartu stebėdamas liepsnų plitimą, įveikti ugnies stichiją?
Iš garažo toks automobilis gali išjudėti, bet tikslą ne visada pasieks, užklimps purvyne, suges lygiame kelyje. Nes jis pasenęs, nes varikliai ir greičių dėžės – seni kledarai.
Uždaviniai kilnūs, galimybės - menkos
Taupymas. Šis žodis dabar sėja nerimą ir biudžetinėse įstaigose, ir verslo įmonėse. Taupant mažinami etatai, atleidžiami darbuotojai. Labiausiai baiminasi stovintieji ant žemiausių pareigų laiptelių. Nes taupyti pradedama nuo jų – sargų, valytojų, slaugių, padėjėjų, darbininkų naujokų, stažuotojų... Baiminga nežinia apėmusi ir vieną operatyviosios pagalbos padalinių – savivaldybėms priklausančius kaimo ugniagesius.
Lyg ir viskas aišku: kaimo ugniagesiai reikalingi, jie arčiausiai žmonių ir gaisrų, jie pirmieji atsiliepia į pagalbos kvietimus, atskuba į gaisravietes, įvertina situaciją, pagal galimybes lokalizuoja gaisrą, paruošia aplinką ir darbo vietą profesionaliems gaisrininkams, dirba kartu su jais, jeigu reikia talkos.
Taigi ugniagesiams keliami uždaviniai yra aiškūs ir konkretūs. Abejonės apninka prakalbus apie jų techninį ir materialinį aprūpinimą, transporto galimybes, realią veiklą ir naudą bendruomenėms.
Kupiškio savivaldybės priešgaisrinė tarnyba gyvuoja beveik dešimtmetį. Visą laiką, išskyrus pernykščius metus, buvo stiprinamos komandos, remontuojamos padalinių patalpos, gerinamos darbo sąlygos, įrengiami dušai, ieškoma naujesnių transporto priemonių, jos perkamos iš kitų rajonų padalinių, perdaromi gauti iš labdaros organizacijų specialūs automobiliai.
Pavyko suformuoti aštuonis kaimo padalinius po devynis žmones, budinčioje komandoje – po du ugniagesius. Tačiau pernai situacija pasikeitė. Vilniuje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, apsižiūrėta, kad reikia labai taupyti. Ir pradėta nuo mažiausių rajonų, nuo atokiausių padalinių.
Taupyti pradėjo nuo mažiausių
- Pernai birželį mūsų tarnybos darbo užmokesčio fondą sumažino beveik 45 tūkst. Lt, rugsėjį – dar 24 tūkst. Lt. Teko tartis su darbuotojais, eiti po kelias savaites nemokamų atostogų, kad kaip nors išgyventume metus. Dešimčia sumažinom darbuotojų skaičių, dabar tarnyboje turime 67 žmones. Ir dar šiemet teks mažinti.
Jau pernai mūsų valdžia spaudė, kad uždarytume Antašavos, Adomynės ir Virbališkių padalinius. Atsilaikėme. Adomynė – pats rajono pakraštys, ten gaisrinės punktas gyvybiškai būtinas. Visus padalinius vertinti tik pagal komandos išvykimų skaičių, darbo krūvį yra neracionalu, nes gaisrai kyla ne pagal grafiką ir neatsižvelgiant nei į gyventojų skaičių, nei į atstumus iki rajono centro ir profesionalios gaisrininkų tarnybos, - apie sudėtingą ugniagesių situaciją „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Kupiškio savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius Algirdas Bočiulis.
Priešgaisrinės tarnybos išlaikymas – valstybės deleguota funkcija savivaldybei, tam skiriami biudžeto pinigai. Pernai metų pradžioje kaimo ugniagesių komandoms išlaikyti buvo skirta 1 mln. 400 tūkst. Lt, šiemet ši suma sumažinta 200 tūkst. Lt. Ir gali dar mažėti.
Ankstesniais metais, kai rajono biudžetą pasiekdavo gausesnes įplaukos, dosniau savivaldą finansavo valstybė, ugniagesiams lėšų po keliasdešimt tūkstančių litų skirdavo ir savivaldybė. Skirdavo būtinoms darbo priemonėms ar priešgaisriniam inventoriui įsigyti, darbo užmokesčiui. Dabar tokio dosnumo tikėtis neverta, vos kvėpuoja ir taupo visi.
Pasak Kupiškio savivaldybės mero Jono Jaručio, apie galimą savivaldybės finansinę paramą kaimo ugniagesių komandoms nėra ko kalbėti, dar nepatvirtintas rajono biudžetas ir jau aišku, kad visiems visko trūks. Tačiau pozicija aiški – kaimo padaliniai turi išlikti. Uždarymas reikštų pastatų, sukauptų vertybių sunaikinimą, galbūt kai kuriose komandose teks atleisti po vieną žmogų. Reikės išmokti ir įprasti gyventi ypač taupiai.
Verta pamąstyti, anot mero, ir apie kaimynų lenkų, kitų šalių patirtį, kai patys gyventojai dalyvauja specialiuose apmokymuose, sudaro savanoriškas ugniagesių grupes, kurios susirenka ir dirba ištikus bėdai. Tokie savanoriai turi savo ūkius, savo verslus, nuolatinį kitą darbą ir, esant būtinybei, talkina profesionaliems gaisrininkams.
Brangina darbą ne visi
Savivaldybės ugniagesių komandų darbą operatyviniu požiūriu koordinuoja vietos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas. Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Algirdas Rudys pripažino apie kaimo ugniagesių komandas turintis įvairios informacijos, ne tik palankios ir geros. Departamente taip pat netrūksta anoniminių pranešimų, nusiskundimų dėl netolygių darbo krūvių, transporto skyrimo, drausmės stokos. Tad tarnybos vadovui neretai tenka vykti aiškintis situacijos į vietas.
Sakoma, jog būna, kad kaimo ugniagesiai ir paklysta, neranda nurodytos vietovės ir vienkiemio... Būna, kad į gaisravietę ar pakeliui į nelaimės vietą tenka kviestis ir policijos pareigūnus su alkotesteriu, kad įvertintų ugniagesio būklę ir girtumo laipsnį. Bet juk tokie argumentai negali nusverti visų nuveiktų gerų darbų...
- Ir patys ugniagesiai žino: kai kur patalpos ir automobiliai rūpestingai prižiūrimi, blizga, važiuoja, o kai kur žmonės ateina tik pabūti, pasnausti ir algų pasiimti, vis ten kas nors griūna, genda, lūžta. Varžto neįsuks be direktoriaus paliepimo, šiukšlės iš po kojų nepaims, nepasitvarkys.
Jei darbuotojams atrodo, kad prastos jų darbo sąlygos, per mažai vadovai duoda ir per daug reikalauja, reikėtų pasidairyti po Lietuvą. Kitur profesionalių gaisrininkų tarnybų patalpos prasčiau atrodo, technika dar labiau aplūžusi, nėra kaip ir už ką jos remontuoti. Reikia tik iniciatyvos ir bet kokią užduotį galima atlikti, - teigė priešgaisrinės tarnybos viršininkas. Tuo tarpu pačiame savivaldybės ugniagesių kolektyve nežinia ir bedarbystės baimė didina įtarumą ir savitarpio nepasitikėjimą.
Todėl atsiranda anoniminių laiškų rajono merui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Kai kurie darbuotojai saugumo ir užtarimo ieško profsąjungos organizacijoje. Daro tai patyliukais nuo administracijos ir bendradarbių...
- Reikėtų daugiau pasitikėjimo, atvirumo svarstant darbo problemas, aiškinantis nesutarimus, diskutuojant. Deja, kol kas trūksta aiškumo dėl mūsų tarnybos išlikimo, dėl šiųmečio finansavimo, todėl ir visa ši sumaištis. Reikės ją iškentėti, niekur nesidėsime, - taip ugniagesių erzelio nuotaikas komentavo savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius A.Bočiulis
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.
© 2002-2010 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
